„Renkant rašomąjį stalą vaikui, pirmiausia reikėtų galvoti ne apie spalvą, dizainą ar tai, kiek lentynėlių jame telpa ir kaip jis atrodys kambaryje, o apie vaiko darbo vietą. Stalas turi būti tokio dydžio ir aukščio, kad vaikas galėtų patogiai sėdėti, rašyti, skaityti ir atlikti užduotis nesiraitydamas ar nesistengdamas prisitaikyti prie baldo“, – patarimais dalinasi prekybos centro internete „Varle.lt“ komunikacijos vadovė Alina Kazakevič.
1. Per mažas stalas atrodo mielai, bet greitai tampa problema
Mažas staliukas gali puikiai atrodyti vaiko kambaryje. Ypač jei pirmokui norima sukurti nedidelę, jaukią erdvę. Tačiau vos prasidėjus mokslo metams ant jo atsiranda sąsiuviniai, vadovėliai, penalas, planšetė ar kompiuteris, stalinė lempa ir dar bent keli daiktai, kurių vaikas nenori nukelti ant grindų.
Kai sekasi viskas, pasirinkti sunkiausia: kaip jauniems žmonėms atrasti savo kelią?
Tuomet paaiškėja paprasta tiesa – gražus stalas nebūtinai yra funkcionalus.
„Dažna klaida – rinktis stalą pagal tai, kiek vietos jis užima kambaryje. Žinoma, baldas turi tilpti į numatytą erdvę, tačiau nereikėtų pamiršti, kad ant jo vaikas turės ne tik rašyti. Darbo vietoje turi likti pakankamai erdvės knygoms, sąsiuviniams ir kitoms mokymosi priemonėms“, – atkreipia dėmesį A. Kazakevič.
Todėl prieš perkant verta ne tik išmatuoti laisvą vietą kambaryje, bet ir pagalvoti, kas realiai stovės ant stalo kasdien.
2. „Išaugs“ – ne visada geriausia strategija
Susiję straipsniai
Dar viena tėvams gerai pažįstama logika – pirkti didesnį stalą, kad jo užtektų ilgesniam laikui. Tačiau stalas, kuris yra patogus paaugliui, nebūtinai bus tinkamas pirmokui.
Jei stalviršis vaikui per aukštas, jis gali būti priverstas kelti pečius, nepatogiai lenktis ar kitaip prisitaikyti prie darbo vietos. Todėl svarbu vertinti ne vien stalo matmenis, bet ir jo santykį su kėde bei paties vaiko ūgiu.
Būtent dėl to augančiam vaikui gali būti praktiškas reguliuojamo aukščio stalas. Jį galima pritaikyti vaikui augant, o ne kas kelerius metus keisti visą darbo vietą.
„Reguliuojamas stalas nėra būtinybė kiekvienai šeimai, tačiau tai sprendimas, kuris leidžia darbo vietą lengviau pritaikyti skirtingo ūgio vaikui. Ypač verta apie tokį variantą pagalvoti, jei stalas perkamas ilgesniam laikui“, – sako A. Kazakevič.
3. Lentynų daug, o vietos dirbti – mažai
Atrodo praktiška: stalas su daugybe lentynų, stalčiukų ir įvairių skyrelių viename balde. Mažiau atskirų spintelių, daugiau vietos daiktams. Tačiau čia taip pat galima persistengti.
Kai lentynos yra tiesiai virš vaiko darbo vietos, jose greitai atsiranda žaislų, knygų, dekoracijų ir kitų daiktų. Pats stalas tampa tarsi papildoma lentyna, o ne vieta mokytis. Be to, masyvi konstrukcija virš stalo gali vizualiai apsunkinti nedidelį kambarį.
„Sandėliavimo vietos vaikų kambaryje tikrai reikia, tačiau nereikėtų manyti, kad kuo daugiau lentynų integruota į stalą, tuo geresnis bus baldas. Kartais paprastesnis stalas ir atskira lentyna yra kur kas patogesnis sprendimas“, – teigia A. Kazakevič.
4. Blizgus paviršius – gražu nuotraukoje, ne visada patogu kasdien
Renkantis baldus vaikui, akys dažnai krypsta į ryškias spalvas, blizgius paviršius ar įspūdingą dizainą. Tačiau darbo stalas nėra vien kambario dekoracija.
Blizgus paviršius gali labiau atspindėti šviesą, ant jo taip pat gali būti labiau matomi pirštų atspaudai, dulkės ar smulkūs įbrėžimai. Vaiko darbo vietai dažnai praktiškesnis yra matinis ar mažiau atspindintis paviršius.
Dar svarbiau – stalas neturėtų tapti papildomu dirgikliu. Vaikui atliekant namų darbus svarbu, kad darbo vietoje būtų kuo mažiau dalykų, kurie blaško dėmesį.
5. Tėvai išrenka stalą, bet pamiršta kėdę
Net ir geriausias stalas nepadės, jeigu vaikas prie jo sėdės nepatogiai. Tai viena dažniausių klaidų – stalas perkamas kaip atskiras baldas, nors iš tiesų stalas ir kėdė turėtų būti vertinami kaip viena darbo vieta.
Jeigu kėdė per aukšta, vaiko kojos gali nesiremti į grindis. Jeigu per žema – gali būti nepatogu dirbti prie stalo. Todėl prieš perkant verta įvertinti visą komplektą: vaiko ūgį, sėdėjimo padėtį, stalo aukštį ir tai, kaip rankos remiasi į stalviršį.
„Negalima vertinti stalo atskirai nuo kėdės. Netinkamas jų aukščio santykis gali sugadinti ir gerai parinkto stalo privalumus. Vaikas turėtų galėti sėdėti stabiliai, patogiai pasiekti stalą ir dirbti nejausdamas, kad baldas jį verčia ieškoti patogesnės padėties“, – pabrėžia A. Kazakevič.
Gražiausias stalas nebūtinai bus geriausias
Renkantis darbo vietą vaikui, dizainas, žinoma, svarbus. Vaikui pačiam patinkanti erdvė gali paskatinti mieliau joje leisti laiką ir atlikti namų darbus. Tačiau pirmiausia reikėtų įvertinti funkcionalumą.
Ar ant stalo pakaks vietos? Ar jo aukštis tinkamas? Ar vaikas galės patogiai sėdėti? Ar šalia bus kur pasidėti knygas ir mokymosi priemones? Ar baldas bus patogus ne tik šiemet, bet ir po kelerių metų?
„Geras rašomasis stalas vaikui nebūtinai yra pats brangiausias ar pats įspūdingiausias. Svarbiausia, kad jis būtų pritaikytas realiam naudojimui ir vaiko poreikiams. Renkantis verta mažiau galvoti apie tai, kaip stalas atrodo tuščiame kambaryje, ir daugiau – kaip atrodys įprasta pirmadienio popietė, kai ant jo gulės vadovėliai, sąsiuviniai ir kompiuteris“, – sako A. Kazakevič.
Prieš mokyklą ruošiant vaiko kambarį verta prisiminti paprastą taisyklę: darbo vieta turi tarnauti vaikui, o ne vaikas – prisitaikyti prie baldo. Gražus stalas gali tapti kambario akcentu, tačiau gerai parinktas stalas turėtų pirmiausia padėti vaikui patogiai mokytis kasdien.