Žada užkirsti kelią būsto statyboms vietoj Profsąjungų rūmų

Miesto plėtros departamento direktorius BNS pabrėžė, jog tai yra tik vienas iš kelių galimų variantų, kaip įgyvendinti 2012-aisiais tarybos rezoliucija prisiimtą įsipareigojimą, jog ant Tauro kalno turėtų atsirasti Tautos namai – kultūros centras.

„Yra keli keliai: galima paimti tą turtą visuomenės poreikiams, galima derėtis, visaip galima daryti. To plano rengimo, diskusijų metu visuomenė turės apsispręsti, kaip ji elgsis, kadangi čia yra visuomenės pinigai. Yra procedūros, kaip paimama: kaip keliams paimama, taip ir visuomenės svarbiam objektui galima paimti“, – BNS sakė M.Pakalnis.

Su Profsąjungų rūmais susijusius klausimus savivaldybės taryba ketina svarstyti trečiadienį. Politikai spręs, ar įsipareigoti, kad sklype, kur šiuo metu stovi buvę Profsąjungų rūmai, tenkinant viešąjį interesą būtų įgyvendinta Tautos namų – kultūros centro idėja.

Taip pat būtų įsipareigota teritorijoje aplink sklypą V. Mykolaičio-Putino g. 5 įkurti parką, skirtą visuomenės kultūros ir poilsio reikmėms.

Sprendimu būtų įsipareigojama, kad visa Taurakalnio teritorija yra svarbi vietos bendruomenei viešajam interesui tenkinti. Šie pasiūlymai teikiami administracijos direktorės Almos Vaitkunskienės iniciatyva.

Anot M.Pakalnio, aplink Profsąjungų rūmus esantis valstybei priklausantis sklypas visuomenei svarbiu turėtų būti pripažintas siekiant įregistruoti želdyną (parką), priešingu atveju Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) negalėtų savivaldybei perduoti sklypo. Kiti sprendimai reikalingi norint suplanuoti, kas turėtų būti pačiame pastate. Jis teigė, kad tai iš dalies leistų vėliau pradėti ir pastato paėmimo visuomenės reikmėms procedūrą, dėl to taryba turėtų spręsti atskirai.

„Būtų apsispręsta, koks tai objektas, kokio dydžio, kaip bus realizuotas visuomenės interesas, – paaiškino jis. – Sprendimas įpareigos Miesto plėtros departamentą pradėti teritorijos planavimą. Nes norint įkurti Tautos namų projektą, reikia nustatyti dydį, plotį, aukštį, apkalbėti, kokie bus reikalavimai, juos įteisinti“.

M.Pakalnis sako, kad šiame plane būtų atsakyta, ar ant Tauro kalno turėtų stovėti kultūriniams renginiams skirta salė, ar biblioteka, ar kiti objektai.

Prieš metus Vilniaus savivaldybės administracijos direktorė A.Vaitkunskienė pasirašė įsakymą, kuriuo po pastatu esančio sklypo paskirtis buvo pakeista iš visuomeninės į rekreacinę.

A.Vaitkunskienei pasirašyti tokį pastato savininkų „VIPC Vilnius“ inicijuotą prašymą teikė tuometinio Miesto plėtros departamento vadovo Atūro Blotnio vadovaujama komisija, nors dar prieš pusmetį savininkų prašymas buvo atmestas. Rūmai nėra Kultūros paveldo objektas.

Vilniaus valdantieji konservatoriai, opozicijos atstovai piktinasi sprendimu teigdami, jog tai galėtų leisti statyti šioje vietoje gyvenamuosius pastatus.

A.Vaitkunskienė tarybos nariams pripažino, jog jei būtų žinojusi, jog pasirašo sprendimą būtent dėl Profesinių sąjungų rūmų sklypo, šiuo klausimu būtų klaususi ir tarybos pritarimo. BNS ji pabrėžė, kad kreiptis į tarybą ji neprivalėjo ir jokių įstatymų nepažeidė, nes bendrasis planas numato ir sklypo rekreacinę paskirtį. Be to, šiuo metu sklypo nuomos sutartis yra pasibaigusi.

Keisti žemės paskirtį, anot jos, yra įstatymų numatyta pareiga administracijos vadovui. Ji teigia, kad 2012-aisiais priimta tarybos rezoliucija buvo įstatymiškai neįpareigojanti, o vėliau jokių teisinės galios turinčių sprendimų dėl Tautos namų nebuvo priimta.

„Tačiau rekreacinės paskirties sklype negali būti statomi gyvenamieji namai ir savivaldybė turi visas priemones tai užtikrinti, nepaisydama to, kad buvusių Profesinių sąjungų rūmų pastatas prieš daugybę metų savivaldybei nežinomomis aplinkybėmis ir dėl savivaldybei nežinomų priežasčių buvo perduotas privačiai įmonei“, – dėsto administracijos vadovė.

„Kaip profesionalas, galiu pasakyti, kad statyti jie negali, kol neturi ilgalaikės žemės nuomos sutarties. Kitas dalykas, statyti jie negali tol, kol nėra gavę savivaldybės sąlygų. Savivaldybės bendrajame plane parašyta, kad ten turi būti Tautos namai, tad galimybės, žinote, tokios...“, – BNS teigė M.Pakalnis, paklaustas, ar „VIPC Vilnius“ iš tiesų negalėtų čia statyti gyvenamųjų namų.

Nors savivaldybėje tuo metu, kai buvo keičiama žemės paskirtis, jis nedirbo, architekto nuomone, to savininkai greičiausiai siekė galvodami apie „platesnes investavimo galimybes“, nes vykdyti verslą visuomeninės paskirties sklype galimybės yra menkos.

Praėjusios kadencijos politikai svarstė planus sudaryti su „VPIC Vilnius“ taikos sutartį ir iškeisti įvairius savivaldybei priklausančius statinius į Profsąjungų rūmus. Tuomet planuota, jog savivaldybei atitektų rūmai, įvertinti per 12 mln. eurų (41,6 mln. litų), o jų savininkei bendrovei „VPIC Vilnius“ mainais būtų perduoti 5 kiti pastatai Vilniuje bei Palangoje, kurių vertė – 5,7 mln. eurų (19,7 mln. litų). Be to, savivaldybė bendrovei būtų sumokėjusi dar 5,3 mln. eurų (18,3 mln. litų).

Registrų centro duomenimis, 64,9 proc. „VIPC Vilnius“ akcijų valdo Kipre registruota ribotos atsakomybės bendrovė „Velmark Investments Limited“, 35,1 proc. – statybų bendrovė „Veikmė“. Derybose su savivaldybe „VIPC Vilnius“ atstovauja bendrovės valdybos pirmininkas Darijus Vilčinskas.

Įkuriant ant Tauro kalno tautinės kultūros daugiafunkcinį centrą svarstyta įgyvendinti tautos patriarcho Jono Basanavičiaus idėja. Dabartinis Vilniaus Profesinių sąjungų kultūros rūmų pastatas atsirado sovietmečiu, 1964-aisiais.

Planai rūmų vietoje įkurti Tautos namus Lietuvoje svarstomi jau beveik du dešimtmečius, tačiau projektas nepradėtas įgyventinti.

1911 metais ant Tauro kalno buvo nupirktas žemės sklypas Tautos namams pastatyti. Projekto iniciatorius J.Basanavičius važiavo į JAV rinkti lėšų statyboms. Tačiau ir tuomet Tautos namai Vilniuje neatsirado.