Vakarų pasaulio šalyse būdavo įprasta, kad vidutinio dydžio (90 kvadratinių metrų ploto) buto kaina siektų maždaug 5 metų metines šeimos pajamas. Vilniuje vidutinės metinės disponuojamosios šeimos pajamos siekia apie 22 tūkst. eurų (1840 eurų per mėnesį), o vidutinė 90 kvadratinių metrų ploto buto kaina – 230 tūkst. eurų.
Tad norint įsigyti tokį butą Vilniuje, reikia ne 5, o 10,5 metinių šeimos pajamų. Tačiau sumažinus buto plotą nuo 90 kv. metrų iki 58 kv. metrų, pakanka 6,7 metinių pajamų, tad įperkamumas nebeatrodo toks prastas.
Erdvės mažinti butų plotą, ekonomisto žodžiais, dar yra, nes, pavyzdžiui, Honkonge vidutinis buto plotas siekia vos 45 kvadratinius metrus (pasaulio rekordas), tad jei Lietuvoje butų ploto mažėjimo tendencijos tęsis, Honkongą aplenktume ir pasaulio rekordininkais taptume tik 2035 metais. Beje, vieno kvadratinio metro kaina Honkonge siekia apie 23 tūkst. eurų, tad už tokį mikrobutą vis tiek tektų pakloti apie milijoną eurų.
„Jei rimčiau, tai buto ploto mažinimas tikrai nėra ta kategorija, kurioje Lietuva turėtų pirmauti (juolab kad esamų butų plotas Lietuvoje yra vienas mažiausių visoje ES – mus „lenkia“ tik Rumunija ir Latvija), nes butų ploto mažinimas turi daug neigiamų šalutinių efektų, kuriuos jausime ilgus dešimtmečius. Pirma, maži butai lemia prastėjančią gyvenimo kokybę.
Pavyzdžiui, Honkonge dalyje mikrobutų valgomasis yra ne tik sujungtas su virtuve, bet ir su vonios kambariu bei WC – skamba viliojančiai? Antra, populiarėjant darbui iš namų, maži butai ilgainiui taps mažiau patrauklūs – ar juose norės gyventi aukšta pridėtinę vertę kuriantys IT specialistai, kuriuos Vilnius taip siekia pritraukti?
Trečia, šeimoms tokie butai yra per maži, tad jos kraustosi gyventi į priemiesčius (kotedžus / namus) su visais iš to išplaukiančiais šalutiniais efektais (vaikų važiojimai į mokyklas, spūstys, menka / jokia viešoji infrastruktūra ir t. t.).
Pastarąją klaidą padarė Australijos miestai, leisdami statyti mažus butus miestų centruose, kurių dauguma buvo skirti ne gyvenimui, o investicijai, tad ambicingi planai sugrąžinti gyventojus iš priemiesčių į miesto centrą nepavyko. Tad linkiu mažiau mažų butų“, – rašė Ž. Mauricas.
