Nuotaikingais grafičio piešiniais išmargintą namuką prie judrios gatvės netoli geležinkelio viaduko nugriovė patys savininkai. Klaipėdos savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius tvirtino, jog miestas dėl to jokių nuostolių nepatyrė.
Sienas išmargino piešiniais
„Šiame sklype buvęs namas statytas sovietmečiu, leidimų griovimui nereikėjo. Savininkas galėjo tai padaryti kada panorėjęs, tačiau delsė, pastatas stovėjo apleistas“, – aiškino G.Pocius. Kiužena nušvito, kai Klaipėdoje vykstant gatvės meno festivaliui dailininkas ABran (Artiomas Brancelis) Liepų gatvės namą vaiduoklį pavertė meno kūriniu – baltai nudažytą fasadą išmargino nuotaikingais piešiniais.
Neaišku, ko siekė namo šeimininkas, pasikvietęs į talką žinomą gatvės menininką.
Gal tikėjosi išvengti miesto valdininkų priekaištų dėl beviltiškai apleisto ir netvarkomo namo, gal tempė laiką, laukė pirkėjų? Tokią apgaulingą taktiką naudoja ir kitų šabakštynų, ypač apleistų industrinių erdvių, šeimininkai – nudrengtus pastatus pusvelčiui nuomoja menininkams, o šie ten kuria savo loftus, dirbtuves, parodų galerijas.
Klaipėdos savivaldybės vadovai patikino, jog grafičiai Liepų gatvės vaiduokliui jokios išliekamosios vertės nesuteikė. Aplinkinių kvartalų gyventojai, regis, tik džiaugiasi, kad benamius traukęs namas išnyko.
Vaiduoklius pridengia tentais
Tiesa, kai kurie klaipėdiečiai teigia, kad šis namas pastatytas ne sovietmečiu, o tarpukariu, priklausė žinomam ir gerbiamam miestiečiui. Per karą buvo nugriauta tik jo veranda. Miesto senbuviai prisimena, kad anksčiau šioje Liepų gatvės atkarpoje būta ir daugiau gyvenamųjų pastatų, kurie po Antrojo pasaulinio karo sulyginti su žeme.
Senamiestyje yra ir daugiau netvarkomų pastatų, apkarstytų tinklais – kuriamas įspūdis, jog kažkas jais rūpinasi. Šiurpus vaiduoklis stūkso Naujojoje Uosto gatvėje – jo mūrus ardo ant stogų sužėlę berželiai.
Apdulkėjusiais dangalais pridengtas, senąjį Mėmelį primenantis namas miesto centre iškilo 1883 metais, čia veikė Karališkojo jūrų uosto statybos valdyba. Tarpukariu jame įsikūrė pirmoji lietuviška uosto būstinė, kur dirbo garsūs inžinieriai ir vadovai L.Hagenas, G.Borchertas, R.Visockas, J.Šimoliūnas, L.Stulpinas.
Paslėpti fasadai nušluojami
Pasitaiko nesusipratimų, kai seni namai nuverčiami, o paskui paveldosaugininkai, lyg pažadinti iš letargo miego, staiga stveriasi už galvos – paaiškėja, jog sunaikinti vertingi istoriniai statiniai. Klaipėdoje taip nutiko prieš trejus metus – senamiestyje, Daržų gatvėje, nugriautas 1773 metais statytas namas, turėjęs vėlyvojo baroko stiliaus bruožų, būdingų to laikotarpio gyvenamiesiems namams.
Pirmajame aukšte veikė paštas, kitur gyveno žmonės. Kad šis namas griaunamas, nepastebėta – buvo apdengtas nepermatomu tentu su išpaišytais fasadais. Susigriebta, kai po dangalais nieko nebeliko. Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos skyriaus vyriausiasis specialistas Laisvūnas Kavaliauskas teigė, kad bendraturčiai negalėjo jo griauti – buvo numatyta namą restauruoti, kapitališkai suremontuoti.
Namo bendrasavininkiai nesijaučia nusižengę įstatymams, tikina visas vertingąsias savybes ir detales (plytas, medžio konstrukcijas, metalo dirbinius) neva išsaugojo, panaudos autentiškai jį restauruojant.
Subyrėjo lyg kortų namelis
Ta pati istorija pasikartojo kitoje Klaipėdos senamiesčio vietoje – Didžiojoje Vandens gatvėje nugriautas 1890 metais statytas namas, nors jį irgi leista tik kapitališkai remontuoti ir restauruoti. Griuvėsių krūva virto ir kitas šalia stovėjęs senas pastatas. Savininkų teigimu, pradėjus darbus ir pajudinus vieną namo sieną, visi fasadai staiga subyrėjo kaip pajudintas kortų namelis.
Pilietiškai nusiteikę klaipėdiečiai prie griuvenų keikė vandalus ir valdininkus, degiojo atminimo žvakes, o paveldosaugininkai dievagojosi neleidę tų pastatų griauti – išdavė tik rekonstrukcijos leidimus. Atsikvošėję KPD specialistai, kurių panosėje buvo sunaikintas vertingas miesto kultūros paveldas, vėliau teisinosi esą dar bandę stabdyti pradėtus griovimo darbus, bet į tai niekas nereagavo.
Vadovaudamiesi Sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo tvarkos aprašu paveldosaugininkai kreipėsi į prokuratūrą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Dėl savavališkų griovimų senamiestyje patirta žala įvertinta 854 tūkst. 196 eurais – nuo sumos dydžio priklausytų ir griovėjams skirtina bauda.
Siūloma atkurti buvusią būklę
Tačiau Klaipėdos apygardos prokuratūra ikiteisminį tyrimą nutraukė, nustačiusi veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šie pastatai, patenka į valstybės saugomos nekilnojamos vertybės – Klaipėdos senamiesčio – teritoriją, tačiau kaip fiziniai objektai Kultūros vertybių registre neįrašyti.
Anot kultūros paveldo sergėtojų, Daržų gatvėje nugriautas senas namas turėjo vertingųjų savybių – tai jo tūris, kapitalinės sienos, raudonų keraminių plytų mūro sienų konstrukcijos. Pažymėtas, jog sudarkytas akmenų su plytų priemaiša pamatas, tinkuotas cokolis. Pastatui padaryta 700 tūkst. eurų žalos.
Nugriovus du senus namus Didžiojoje Vandens gatvėje, žala siekia apie 154 tūkst. eurų. KPD specialistai pastatų naikintojams išsiuntė pasiūlymus atkurti iki griovimo buvusią jų būklę ir atlyginti žalą.
Tarp griovėjų – ir architektas
Dalis namo, stovėjusio Daržų gatvėje, buvo statyta XVIII amžiuje, kitos sienos sumūrytos iš silikatinių plytų. Senąjį pastatą naujai apdengus raudonų čerpių stogu, jo būklė buvo dar visai nebloga. Keli pastato savininkai, pasiruošę tvarkybos darbų projektą, ketino jį restauruoti. Tačiau menką nuosavybę – mažą namelį kieme – įgijęs architektas įkalbėjo kitus suteikti jam įgaliojimus vykdyti projektą.
„Jis turėjo gauti KPD darbų leidimą, tačiau nesulaukus atsakymo namas aptvertas, apdengtas tentu ir nugriautas. Kai sužinojome, kas vyksta viduje, buldozeris ten jau darbavosi“, – pasakojo L.Kavaliauskas. Ikiteisminio tyrimo metu uostamiesčio prokurorai išsiaiškino, kad viena namo bendrasavininkių buvo sudariusi sutartį su rangovu dėl namo Daržų gatvėje griovimo.
Namo griovėjai įpareigoti pateikti naujus statybos ir tvarkybos projektinius siūlymus su preliminariais sprendiniais, darbų sąmata, nurodyti, kada ketina atlikti atkūrimo darbus, atlyginti žalą.
