„Pavilnių ir Verkių parkų teritorijose gyvenantys žmonės neproporcingai daug laiko sugaišta bylinėjimuisi su institucijomis, o gudresni randa landų, kaip pasinaudoti dviprasmybėmis. Ministerija brėžia raudoną brūkšnį – Vilniaus pakraštyje savo būstą kuriantiems gyventojams suteikiame taisykles, kurios bus visiems vienodos“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Be to, nauji nuostatai nuims dalį krūvio nuo Valstybinės statybų ir teritorijų planavimo inspekcijos bei kitų institucijų, kurioms sudaromos sąlygos lengviau priimti motyvuotus sprendimus, išvengti dviprasmybių ir teisinių ginčų.
Nuostatuose išdėstomi būdingos architektūros ir tradicijomis pagrįsti reikalavimai sodyboms. Siekiant, kad pastatai nepažeistų saugomo kraštovaizdžio erdvių ir juose vizualiai nedominuotų, neužgožtų supamos aplinkos natūralumo ir saugomų gamtinių bei kitų kraštovaizdžio vertybių, nustatytas santykis tarp žemės sklypo ploto, gyvenamuoju namu ir bendro naudojimo pastatais užstatomo žemės ploto dydžio.
Numatyta, kad pastatai negali būti blokuojami, gyvenamasis namas turi būti stačiakampio formos, su simetriškais, dvišlaičiais ar keturšlaičiais 35–45 laipsnių nuolydžio kampo stogais. Sodybos pagalbinio ūkio paskirties pastatai – vieno aukšto, su dvišlaičiais, pusvalminiais arba keturšlaičiais stogais. Nustatyta, kokios turi būti stogų dangų ir fasadų apdailos medžiagos, spalvos. Fasadų apdailai draudžiama naudoti plastikines medžiagas ir to paties pastato stogo dangas.
Be to, nustatyti reikalavimai rekreacinėms teritorijoms tvarkyti, tvoroms, lieptams, inžineriniams statiniams ir įrenginiams pastatyti, saulės elektrinių, automobilių stovėjimo aikštelėms įrengti, išorinei reklamai, masiniams renginiams reglamentuoti ir kt.
Svarbu ir tai, kad pateikiamos aiškesnės ir tikslesnės formuluotės. Dalis nuostatų reikalavimų statyboms netaikomi sodyboms, kurių esami pastatai yra aukštesni ar jais užstatytas žemės plotas yra didesnis, nei nustatyta. Rekonstruojant tokius sodybų pastatus, neleidžiama didinti jų tūrio, aukščio ir esamais pastatais užstatyto ploto.
Rekonstruojant į regioniniams parkams priklausančius draustinius nepatenkančių esamų sodybų esamus pastatus (pavyzdžiui, sodų bendrijose), jei jų dydžiai mažesni, priklausomai nuo žemės sklypo ploto, jie gali būti didinami neviršijant nuostatuose nustatytų didžiausių leistinų dydžių.
Atsisakyta perteklinio, smulkmeniško reglamentavimo, neturinčio esminės įtakos etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijoms, pavyzdžiui, gyvenamųjų namų langų rėmų suskaidymo į tris, keturias ar daugiau dalių, reikalavimo stogus įrengti tik su karnizais.
Aplinkos ministerija, rengdama naują nuostatų redakciją, konsultavosi ir tarėsi su Lietuvos architektų rūmų, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos architektais, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos darbuotojais, teisininkais, statybų, teritorijų planavimo, architektūros, kraštovaizdžio specialistais ir ekspertais.
Patikslinti Pavilnių ir Verkių regioninių parkų nuostatus prireikė įsigaliojus Saugomų teritorijų ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama supaprastinti administracinį reguliavimą saugomose teritorijose. Artimiausiu metu pagal šiuos nuostatus bus koreguojami jau parengti ir Vyriausybei teikiami tvirtinti nauji likusių 33 nacionalinių ir regioninių parkų nuostatai.
Portalas lrytas.lt aprašė, su kokiomis problemomis dėl teisės aktų painiavos ir institucijų nesusikalbėjimo susidūrė vilniečiai, įsigiję sklypus Pavilnių ir Verkių regioninių parkų teritorijose, ir pabandę gauti leidimą statyboms: „Institucijų nesusikalbėjimo išvargintų vilniečių ginti stojo politikai: žada lengvesnes statybas“ ir „Įspūdingoje vietoje esančioje sodų bendrijoje sklypus įsigiję vilniečiai jaučiasi apgauti: statytis namų neleidžia įstatymų painiava“.
