Gyvenamasis namas Klaipėdoje, Vėjo gatvėje, baigtas statyti 2017-ųjų rugpjūtį. 2019 metų lapkritį pagal testamentą močiutės namą ir sklypą aplink jį paveldėjo dvi anūkės.
Kitų metų balandį namą įsigijo jauna klaipėdiečių šeima, o po pusmečio ją užgriuvo bėdos.
Įtrūkiai nuolat didėjo
„Tai, kas įvyko, mums yra didžiausia tragedija, nežinau, nei ką daryti, nei kaip gyventi toliau.
Pavasarį per atlydį pradėjo skilinėti sienos ir lubos, trūkinėjo ir grindys. Pamanėme, kad „vaikšto pamatai“, gal nieko tokio, vis viena planavome pasiremontuoti pagal save“, – Klaipėdos apygardos teisme pasakojo namo savininkė.
Tuomet net nekilo įtarimų, kad namas pastatytas, kaip vėliau paaiškėjo, beveik be pamatų.
„Įtrūkiai vis didėjo, o vieną rugsėjo naktį stoge atsirado plyšys ir mums miegant į vidų per lubas ir sienas ėmė plūsti vanduo.
Iš vietos, kur buvo pakabintas šviestuvas, tiesiog tekėjo upelis. Išsigandome, pamanėme, kad namas griūva“, – sakė naujakurė.
Paprasčiau namą nugriauti
Šeima kvietėsi kelių statybos įmonių specialistus ir klausė, ką daryti. Išgirstas atsakymas juos tiesiog suglumino: paprasčiau namą nugriauti ir statyti naują, negu bandyti jį remontuoti.
Klaipėdiečiai sutvarkė vieną stogo dalį – pakeitė supuvusias lentas ir skardą.
Paaiškėjus, kad problemos greičiausiai susijusios su pamatais ir namas slenka žemyn dėl netinkamo grunto, o problemai spręsti prireiks ne tik daug laiko, bet ir pinigų, šeima nuleido rankas, emigravo į užsienį ir kreipėsi į teismą.
Duobės netinkamo dydžio
Statybos ekspertas nustatė, kad imantis statybų nebuvo atlikti inžineriniai, geologiniai ir geotechniniai tyrimai. Pamatams iškastos 0,6–0,65 metro gylio duobės, tačiau nepasiektas natūralus gamtinis laikantysis gruntas.
Nustatyta, kad šiuo atveju pamatų gylis turėjo būti apie 1,90 metro. Vadinasi, namas laikosi ant gręžtinių pamatų augaliniame grunte, todėl ir krypuoja. Pamatai įrengti atmestinai ir be būtino geologinio grunto tyrimo.
Iš naujo įrengti pamatus kainuotų daugiau nei 22 tūkst. eurų.
Naujai įrengiant pamatus reikėtų išardyti aplinkui sudėtas trinkeles, dvejus lauko laiptus, terasą, atlikti kitus darbus, o tai – papildomos išlaidos. Nemažai kainuotų ir kitų defektų pašalinimas – reikia sutvarkyti skilusią vieną kapitalinę sieną, įtrūkusią stogo dangą, fasado tinką, atnaujinti vidaus apdailą.
Apskaičiuota, kad visi šie darbai kainuotų 53 tūkst. 213,92 euro. Tokia suma ir buvo pateikta nekokybišką namą nusipirkusių žmonių ieškinyje. Taip pat prašyta penkių procentų metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Trūkumus privaloma nurodyti
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti.
Šiuo atveju apžiūrėjus gyvenamąjį namą prieš jį įsigyjant viskas atrodė tvarkinga, nebuvo matyti jokių defektų, kuriuos galėjo pastebėti pirkėjas, neturintis specialių žinių ir neatlikęs specialių tyrimų.
Namą pardavusios seserys prašė ieškinį atmesti. Jos aiškino, kad Lietuvoje negyvena, nėra profesionalios pardavėjos ir nekilnojamuoju turtu neužsiima. Be to, jos nėra šio namo statytojos.
Jų močiutė, kuri namą statė ir pardavė sulaukusi garbaus amžiaus, buvo įgaliojusi vieną asmenį organizuoti tyrinėjimo darbus. Buvo pasamdyti ir statybos, ir statybos techninės priežiūros vadovai. Pensininkė patikėjo viską kompetentingiems specialistams ir pati į statybos procesus nesikišo.
Močiutės namus paveldėjusioms anūkėms nekilo abejonių dėl namo būklės, pastatas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
Seserys tikino, kad parduodamos namą buvo sąžiningos, neturėjo blogų ketinimų ir nesiekė nieko nuslėpti.
Apkaltino nerūpestingumu
Sudarant preliminarią sutartį su pirkėjais buvo sutarta, kad jie kvalifikuotai apžiūrės ir įvertins namo būklę, tačiau jokių pretenzijų jos nesulaukė. Specialistai buvo pasitelkti tik gerokai vėliau.
Teismo nuomone, pirkėjai elgėsi neatsakingai ir nerūpestingai, nes ne iš karto, o tik po pusantrų metų apie aptiktus trūkumus pranešė statinio pardavėjoms. Per tą laiką problemos tik didėjo – atsirado dar daugiau namo pažeidimų ir dar daugiau nuostolių, nes remontui prireiktų dar daugiau pinigų.
Ir visa tai, teismo teigimu, dėl neatsakingo elgesio ir nepagrįsto bei nepateisinamo delsimo. Atsakovės taip pat mano, kad defektų šalinimo darbų kaina neprotingai didelė, nes tai sudaro beveik pusę namo ir sklypo pirkimo sumos.
Teismas ieškinį tenkino iš dalies – solidariai iš abiejų seserų priteista po 21 tūkst. 989,22 euro ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Namo savininkei taip pat bus sumokėta 5332,34 euro bylinėjimosi išlaidų.
