Kauno savivaldybė baudžia verslininkus, kurie neprižiūri savo pastatų. Tiesa, kai kurių apleistų statinių savininkai jau žada juos sutvarkyti. Bet ir miesto valdžios atstovai kai kada sugeba savo turtą apleisti.

Kauno savivaldybė spalį paskelbė, kad į 2025 metų Apleisto arba neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą įtraukti 173 nekilnojamojo turto objektai, priklausantys 103 juridiniams ir fiziniams asmenims.

Jiems skirtas padidintas – 3 procentų – nekilnojamojo turto mokestis.

Tarp apleistų pastatų – ne vienus metus neprižiūrimi statiniai. Vienas tokių yra ir Vilijampolėje, Ežero gatvėje.

[[ge:lrytas:lrytas:3951927]]

Pastatas vaiduoklis stovi ir miesto centre, Vytauto prospekte priešais geležinkelio stotį.

Tačiau ne ką geriau atrodo pačiai savivaldybei priklausantis turtas, esantis Žemuosiuose Šančiuose. Tai – Kopūstų laukas ir ten stovintys trys seni sandėliai.

[[ge:lrytas:lrytas:39843393]][[ge:lrytas:lrytas:39760813]][[ge:lrytas:lrytas:40140046]]

Vaiduoklis – gražioje vietoje

Vilijampolėje, Ežero gatvėje, ne vienam kauniečiui į akis krinta senas apleistas angaras.

Dalis jo konstrukcijų nudegusios, pats statinys kiaurai perpučiamas.

Matyti, kad čia mėgsta lankytis grafičių piešėjai, nes pastato sienos išmargintos įvairiais piešiniais ir užrašais.

Keista tai, kad šis vaiduoklis stovi labai gražioje vietoje – ant Lampėdžio ežero kranto.

Greta įsikūrę kauniečiai savo nuosavus namus ir kiemus prižiūri, tvarkosi, tad angaras dar labiau rėžia akį.

Kaimynai laukia permainų

Lampėdžių pakrantės bendruomenės pirmininkas Jonas Žukauskas gyvena vos 500 metrų nuo angaro.

„Sovietmečiu mūsų gyvenamajame rajone – Lampėdžiuose – buvo nedidelis vandens telkinys ir pievos. Ten buvo kasamas žvyras, teritorija buvo paversta karjeru.

Aplink karjerą rikiavosi įvairūs skaldos gamyklos statiniai. Šis angaras, matyt, buvo naudojamas technikai ar kokiai nors įrangai sandėliuoti“, – pasakojo kaunietis.

Kai žvyrą kasti nustota, karjeras pamažu virto ežeru, o nemažai jo statinių tapo apleisti.

„Dabar liko tik šis angaras. Statinys einant laikui net tris kartus degė. Dabar stovi tik sandėlio likučiai.

Vis keitėsi ir jo savininkai. Benamiai čia nesiglaudžia, nes nėra užuovėjos. Bet mums, gyventojams, norėtųsi, kad vaiduoklio neliktų – gyvename labai gražioje vietoje, todėl gaila, kad angaras darko vaizdą“, – sakė J.Žukauskas.

Turtą įsigijo visai neseniai

Apleistas gamybinės paskirties angaras stovi 0,35 hektaro dydžio žemės sklype.

Jos paskirtis – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorija.

Šio sklypo savininkai yra Rolandas ir Lidija Malašauskai, vadovaujantys įmonei „Vytėnų projektai“.

L.Malašauskienė atskleidė, kad angarą įsigijo tik prieš mėnesį, todėl pradėti jį remontuoti arba nugriauti dar nespėjo.

„Vieni gyvename ilgiau, kiti – trumpiau. Kad ir kaip būtų, po savęs norisi palikti ką nors gražaus. Todėl sklypą būtinai sutvarkysime“, – žadėjo kaunietė.

Ką statys šioje žemėje, L.Malašauskienė kol kas negalėjo pasakyti.

„Matysime, ką vadovaujantis detaliuoju planu čia bus galima daryti. Gal reikės keisti žemės paskirtį“, – svarstė moteris.

Nuo fasado byra tinkas

O Vytauto prospekto 1-uoju numeriu pažymėtas istorinis pastatas apleistas jau daug metų.

Šis trijų aukštų mūrinis namas buvo pastatytas 1928 metais, priklausė geležinkelininko, Vakarų apygardos vagonų depo inžinieriaus Romo Ofsejaus šeimai. Pirmajame jo aukšte veikė parduotuvės, antrajame ir trečiajame buvo butai.

[[ge:lrytas:lrytas:40105195]]

Parduotuvės pirmajame pastato aukšte šiame name veikė dar ir prieš keletą metų. Dabar jau ir jos užvėrė duris.

Statinys nyksta – kai kurie jo langai išdaužti, ant pastato ir balkonuose vis užauga medžiai.

Statinio fasado tinkas trupa, kad jis neužkristų praeiviams ant galvos, balkonai aptraukti žaliu tinklu.

Įsigijo prieš aštuonerius metus

Vytauto prospekto 1-ąjį pastatą 2017 metais iš varžytynių įsigijo vilniečių valdoma bendrovė „IREC Baltic“. Tada verslininkai sakė svarstantys, ką jame įkurti.

2022 metų rugpjūtį bendrovės komercijos direktorius Saulius Kulvietis aiškino, kad pastate buvo viena patalpa, įforminta kaip butas, kieme – dar vienas pastatas. Šių objektų savininkai buvo kiti žmonės ir esą tik prieš mėnesį su jais pagaliau pavyko susitarti, kad šie turtą parduotų.

„Dabar jau visas turtas yra mūsų rankose. Ką pastate planuojama daryti, kol kas komercinė paslaptis“, – tąsyk sakė S.Kulvietis.

Viliasi palankaus sprendimo

Šį kartą verslininkas jau buvo atviresnis.

„Pagaliau turime projektą, kaip pastatą atnaujinti. Jis – saugomas paveldo, todėl reikės laikytis griežtų Kultūros paveldo departamento keliamų reikalavimų. Jau atlikti polichrominiai ir istoriniai pastato tyrimai“, – pasakojo S.Kulvietis.

Verslininkas sakė, kad pirmiausia nori nugriauti kieme esančius nevertingus sandėlius, prijungti dar vieną greta esantį sklypą, kurį pavyko įsigyti.

„Taip pat planuojame rengti viešą pastato atnaujinimo projekto pristatymą visuomenei ir tikimės gauti statybų leidimą“, – kalbėjo verslininkas.

Pastate planuojama įkurti modernų viešbutį arba namus seneliams.

Erdvė – apleista ir apžėlusi

Apleista erdvė, simboliškai pavadinta Kopūstų lauku, yra ir Žemuosiuose Šančiuose tarp A.Juozapavičiaus prospekto ir Suomių gatvės.

Net 13 tūkst. kvadratinių metrų teritorijoje auga seni medžiai, stovi trys seni sandėliai.

XIX amžiuje Šančiuose įkūrus karinį miestelį šioje vietoje raudonų plytų ledainėse buvo laikomos daržovės ir rauginti kopūstai, todėl laukas ir gavo simbolišką Kopūstų lauko pavadinimą.

Dabar savivaldybės žinioje esanti erdvė ir senos ledainės – apleistos. Pieva aplink statinius nešienauta, ant pačių ledainių kupolų taip pat styro aukštos žolės.

[[ge:lrytas:lrytas:40105197]]

Sandėliuose, nors jų angos užtvertos grotomis, gausu šiukšlių.

Kauniečiai prisimena, kad taip nebuvo, kol Kopūstų lauku rūpinosi ir jį prižiūrėjo Žemųjų Šančių bendruomenė.

Gyventojai lauką prižiūrėjo

Kopūstų laukas nuo XIX amžiaus pabaigos iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo laikų tarnavo kariuomenės reikmėms.

1993 metais teritorijoje prasidėjo nelegalus čia esančių pastatų ardymas, senos raudonos plytos buvo nelegaliai pardavinėjamos. Tai tęsėsi kelis dešimtmečius ir ilgainiui pavertė šią vietą dykviete ir šiukšlynu.

Bet 2014 metais teritoriją iš užmaršties prikėlė menininkai ir kultūros aktyvistai.

Jie sukūrė tęstinį meninį projektą „Draugiška zona“ ir įtraukė žmones į pokalbių apie vietos galimybes procesą.

Po metų, 2015-aisiais, sandėlių ir pievos valymo darbų ėmėsi naujai susiformavusi Žemųjų Šančių bendruomenė. Ji išvalė dalį teritorijos ir ėmė formuoti viešąją erdvę, įgyvendindama joje socialinius-kultūrinius renginius.

Vieta atgijo ir tapo lankoma.

Subūrusi įvairių sričių profesionalus bendruomenė sukūrė vietos atnaujinimo viziją, kuri tarnautų čia gyvenančių žmonių interesams, ir įteikė ją miesto savivaldybei.

2016 metais bendruomenės nariai susitiko su savivaldybės atstovais pasikalbėti apie Kopūstų lauko panaudojimo galimybes ir pasiūlė šioje vietoje sukurti bendruomenės erdvę.

O 2018-aisiais savivaldybė su Žemųjų Šančių bendruomene pasirašė panaudos sutartį, patvirtindama, kad vietiniai gyventojai oficialiai yra šios vietovės šeimininkai.

Tačiau 2019 metų liepos pabaigoje šančiškiai kreipėsi į savivaldybę prašydami nutraukti 2018 metais pasirašytą panaudos sutartį ir grąžinti Kopūstų lauke esančius senuosius sandėlius savivaldybei. Kas atsitiko?

[[ge:lrytas:lrytas:40105196]]

Bendros kalbos nesurado

Tuometinė Žemųjų Šančių bendruomenės pirmininkė Vita Gelūnienė sakė, jog prašymą nutraukti panaudos sutartį su savivaldybe valdininkams pateikė, nes itin aiškiai pajuto, kad Kauno savivaldybėje bendruomenės veikla nėra palaikoma.

V.Gelūnienė teigė, kad savivaldybės vadovai su bendruomene nekalba jokiais jai aktualiais klausimais, bendravimas su gyventojais apsiriboja vien kontrole, nuobaudomis bei neigiamos nuomonės apie Šančių gyventojus formavimu.

Taip pat 2019 metais savivaldybė beveik visoms miesto bendruomenėms neskyrė jokio finansavimo kultūrinei ir socialinei veiklai vykdyti, todėl tapo neįmanoma geriau visuomenei pritaikyti ir senųjų Kopūstų lauko sandėlių.

Visos šios aplinkybės esą ir paskatino bendruomenės apsisprendimą susilaikyti nuo Kopūstų lauko statinių panaudojimo planų ir pasilaikyti juos šviesesniems laikams.

Tad miesto taryba 2019 metų rugpjūčio pradžioje nutraukė Kopūstų lauko sandėlių panaudos sutartį su bendruomene.

Bandė parduoti du kartus

Vis dėlto Žemųjų Šančių bendruomenės nariai nerimavo dėl Kopūstų lauko ir senųjų ledainių ateities.

Kauniečiai kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą, kad šis pripažintų, jog tai – saugomos paveldo vertybės.

Kultūros paveldo taryba net tris kartus svarstė šį bendruomenės prašymą ir 2023 metais pripažino statinių apsaugą, tačiau nepripažino viso Kopūstų lauko teritorijos apsaugos.

Tuo metu savivaldybė senų sandėlių keletą kartų bandė atsikratyti.

2024 metų liepą buvo skelbiamas elektroninis aukcionas. Pradinė A.Juozapavičiaus prospekto 21E pastato – kiemo rūsio kaina buvo 85 853 eurai. Už kitą – A.Juozapavičiaus prospekto 23E statinį – pusrūsį – prašyta pradinės 89 653 eurų kainos.

Aukcionas neįvyko. Dar vienas buvo skelbtas praėjusių metų gruodžio mėnesį.

Tada pradinė kiemo rūsio kaina buvo 62 846, pusrūsio – 59 151 euras. Šis aukcionas taip pat neįvyko.

Žemųjų Šančių Kranto gatvės seniūnaitė Rita Namikė pranešė, kad visą vasarą savivaldybės prašė Kopūstų lauką ir sandėlių kupolus bent jau nušienauti, bet to nebuvo padaryta.

„Žolės, augančios ant kupolų, statinius ardo. Tai kultūros paveldo saugomi objektai, bet savivaldybė jais nesirūpina“, – kalbėjo R.Namikė.

Galėtų būti statomi gyvenamieji namai

Donatas Valiukas

Kauno savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas

„Kopūstų lauko pastatų kol kas parduoti neketinama. Bet kada nors aukcionas greičiausiai bus skelbiamas.

Minima erdvė patenka į miesto dalių centrų zoną, kurioje galimos visuomeninės, komercinės paskirties, daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos.

Nustačius atitinkamą žemės sklypo paskirtį ir naudojimo būdą ten galėtų būti vykdoma gyvenamųjų pastatų statyba.

Šioje teritorijoje yra kultūros paveldo statinių, todėl dėl jų pritaikymo ir kitų statybos darbų privaloma kreiptis į Kultūros paveldo departamentą.

Siekiant palaikyti švarią ir tvarkingą aplinką žolė Kopūstų lauke šienaujama periodiškai, rūsiai valomi.“

Vieniems – baudos, kitiems – išimtys: šiandien taip „tvarkosi“ Kaunas