Vos keli esminiai dalykai, ir tujos jūsų kieme nebevargs

Pavasarį ir vasarą pasodintą tują pirmiausia reikia tinkamai laistyti kartą per septynias dienas esant šiltoms, bet ne karštoms dienoms.

Jei diena saulėta, oras karštas, būtina laistyti du kartus per savaitę. Po tuja reikia išpilti ne mažiau nei kibirą vandens įprastinėmis, o ekstremaliomis sąlygomis – ir du. Didelio kiekio vandens reikia išaugusiai ir persodintai tujai.

Rudenį pasodintas tujas reikia laistyti tokiu pat vandens kiekiu kaip ir pavasarinius sodinukus. Jaunam augalui būtina sukaupti pakankamai drėgmės, kad gerai peržiemotų.

Jei ruduo lietingas ir užsitęsęs, laistymą reikia nutraukti arba sumažinti vandens kiekį. Pernelyg didelis drėgmės kiekis ilgesnį nei dviejų savaičių laikotarpį tują gali susargdinti.

Tuoj po pasodinimo nėra būtinybės tujos tręšti, papildomo maitinimo reikia ją persodinant. Jei dėl kokių nors priežasčių tai nebuvo padaryta, o sklypo žemė skurdi, trūksta mikroelementų, tuomet galima patręšti tik pavasarį ir vasarą.

Jei tuja bus pamaitinta rudenį, pradės želti ūgliai ir lapeliai, kurie nespės susiformuoti iki žiemos. Tuomet esant stipriems šalčiams augalas gali žūti.

Tujos priežiūra prasideda pasibaigus žiemai, tai trunka visą pavasarį ir vasarą, o baigiasi vėlų rudenį. Daugelio sodininkų nuomone, augalas nėra išlepęs ir jam nereikia išskirtinio dėmesio.

Bet neretai susiduriama su šiomis problemomis: tujos šakelės po žiemos išsausėja, pajuoduoja ar pagelsta.

Pasibaigus žiemai tujos negalima nudengti vos pasirodžius pirmiesiems saulės spinduliams. Ypač tai pasakytina apie jaunus sodinukus, kurie auga pirmus metus. Nudenkite ją tik įsitikinę, kad žemė apie tują atitirpo ir truputį įšilo.

Jei tai padarysite anksčiau, tuja gali pageltonuoti, nes šilta saulė paskatins šakelių ir ūglių augimą. Kadangi šaknys vis dar bus įšalusioje žemėje ramybės būsenos, bus pažeista vandens apykaita.

Pavasarinis augalo šakelių dalies apdegimas – gana paplitęs reiškinys. Bet šito galima išvengti tują pridengus marle ar moskitų tinkleliu jau vasarį, o ne balandį, kai sniegas ištirps. Šiam atvejui netinka tankūs audiniai ir medžiagos.

Pernelyg didelė drėgmė gali būti ne tik geltonų tujų šakelių, bet ir pelėsio priežastis. Jei tuja neilgai išbuvo vandenyje, blogas šakeles pašalinkite ir negiliai aplink stiebą papurenkite žemę, stengdamiesi neužkliudyti šaknų.

Dėl kenkėjų, ligų, infekcijų tuja gali taip pat džiūti. Prasidėjus sezonui atidžiai apžiūrėkite, praskleisdami kiekvieną jos šakelę. Aptikti sausi lapeliai, lazdelės ir kitokios šiukšlės pašalinamos, nes čia gali veistis įvairūs parazitai.

Jei po žiemos tuja pajuodavo, veikiausiai ją apniko grybelis. Apipjaustykite visas blogas šakeles ir apdorokite specialiu preparatu. Jei grybelis pasikartos, tai padarykite dar kartą.

Pavasarį, vasarą ir rudenį tuja laistoma taip pat, kaip ją pasodinus, bet būtina atsižvelgti į klimato sąlygas ir metų laiką.

Papildomas tujos maitinimas prasideda ankstyvą pavasarį, baigiasi antroje rugpjūčio pusėje. Tik tuomet bus išvengta ūglių augimo artinantis žiemai.