Kartu su pavasariu prabudo ne tik gamta, bet ir įvairūs kenkėjai, lendantys iš savo slėptuvių, kur saugiai peržiemojo. Ko gero, daugeliui siaubą kelia skruzdėlės ir jų kaimynystė. Taigi skruzdėlės – priešai ar draugai?

Į klausimus sutiko atsakyti bei naudingais patarimais šia tema pasidalino Alma Valiuškaitė, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialo Sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų apsaugos laboratorijos vedėja.

– Skruzdėlės puola mūsų sodus, daržus ir braunasi į namus – tai įprastas reiškinys šiuo metų laiku?

– Skruzdėlės labiausiai aktyvios būna nuo birželio iki rugpjūčio mėnesio. Juodųjų sodinių skruzdėlių aktyvi veikla sodo ir daržo teritorijoje sugadina pasėlius, darko vejas ir todėl jos yra nepageidaujamos.

[[ge:lrytas:lrytas:950407]]

Statydamos būstą, skruzdėlės iškilnoja augalus ir jie nustoja augti, taip pat skruzdėlės didina dirvos rūgštingumą, gali platinti virusines augalų ligas.

Ypatingas ryšys egzistuoja tarp skruzdėlių ir amarų. Juos skruzdėlės „melžia“ – savo „antenomis“ glosto amaro pilvelį ir kai šis išskiria savo saldžias išskyras, jį praryja arba nusineša į skruzdėlyną.

Per vegetacijos periodą skruzdėlynas gali suvartoti iki 500 kilogramų saldaus amarų nektaro. Todėl skruzdėlės stengiasi juos saugoti nuo grobuoniškų vabzdžių: žiemai netgi parsineša amarų pateles į skruzdėlyną, taip pat nešioja amarus ant jaunų ūglių ir tokiu būdu juos sau auginasi.

Taigi, visiems augintojams galioja viena taisyklė – jeigu ant augalo rėplioja skruzdėlės, vadinasi, tas augalas yra apniktas amarų ir pats laikas naudoti prieš juos insekticidus.

– Ar reikia su skruzdėlėmis kovoti? Kokie yra efektyviausi, populiariausi tos kovos būdai?

– Populiariausias kovos su skruzdėlėmis būdas – vanduo. Tiek verdantis, tiek šaltas. Efektyviausia naudoti šaltą vandenį rudeniop, kada skruzdėlės baigia aktyvųjį savo laikotarpį, tačiau dar juda.

Tam reikia nuimti viršutinį suformuoto skruzdėlyno kaupą ir gausiai, labai gausiai užlieti vandeniu jo takus – skruzdėlių būstas yra gana sudėtingos struktūros, su daug kanalų, todėl vandens reikia negailėti. Po tokio „potvynio“ skruzdėlės neišsigelbsti, nespėja atstatyti to, ką buvo kruopščiai pastačiusios.

Galima naudoti masalus: ant augalų šakų pakabinti butelius su pasaldintu vandeniu, o butelių kaklelius patepti cukraus sirupu.

Kur galima, efektyvu užpilti ant skruzdėlynų kalkių arba chlorkalkių ir palieti jas vandeniu.

Skruzdėles atbaido riešutmedžių, pomidorų, petražolių, pelynų, citrinų, tabako ir laurų lapai, actas, saulėgrąžų aliejus.

– O ką prieš skruzdėlės panaudoti rekomenduotumėte jūs pati?

– Kadangi savo veikloje daugiausia susiduriu su sodo skruzdėlių ir amarų sąjunga, todėl rekomenduočiau pirmiausia naikinti amarus. Tai kur kas paprasčiau, po to skruzdėlės pačios apleis teritoriją. Skruzdėlės šiuo atveju yra signalizatoriai, kurie praneša, kad sodo ar dažo augalai yra apnikti amarų.

– Žmonės kovai su kenkėjais dažnai griebiasi įvairių chemikalų. Kokias klaidas jie paprastai daro naudodami juos ir kokios problemos dėl to gali ištikti?

– Aišku, geriausia būtų kreiptis į specifines kenkėjų naikinimo įmones, kur specialistai parinks tinkamiausius preparatus. Bet kokia „cheminė saviveikla“ paprastai neduoda rezultatų ir kenksminga naudotojui, todėl pagrindinis patarimas būtų – atidžiai perskaityti preparato etiketę prieš kažką darant, o ne padarius.

O pasirinkus augalines, mechanines ar kitas kenkėjų atbaidymo priemones, palinkėčiau turėti kantrybės – šios priemonės reikalauja nuoseklumo, pastovumo ir yra reiklios laikui.

– O kuo naudingos skruzdėlės?

– Skruzdėlės yra miško sanitarai, nes sunaikina daugelį kenkėjų. Be to, skruzdėlių lėliukės nusilpusiems paukščiams yra vaistas, taip pat jas lesa tetervinai, kurtiniai, kurapkos.

Rudoji miškinė skruzdėlė stato didelius skruzdėlynus spygliuočių ir mišriuose miškuose, juodoji velėninė skruzdėlė – pievose, rudoji – pelkėse, stambi juodoji miško skruzdėlė įsikuria senų medžių kamienuose bei kelmuose.

Skruzdėlės turi nuodų liauką. Nors jų geluonis silpnas ir jį turi ne visos skruzdėlių rūšys, bet jų „pabučiavimą“ tikrai visada pajaučiame. Pagal geluonį skruzdėlės skirstomos į kandžiąsias ir geliančiąsias.

Vadinamieji skruzdėlių kiaušiniai iš tiesų yra lervų kokonai ir juos skruzdėlės nuolat nešioja kuo šilčiau: dieną į viršutines skruzdėlyno kameras, o nakčiai – kuo giliau.

– Skruzdėlės braunasi ir į namus. Kaip atsikratyti šių įkyrių įnamių?

– Visos skruzdėlės gyvena bendrijose, naminių skruzdėlių šeimą sudaro šimtai tūkstančių individų ir per metus dar pasipildo iki 30 tūkstančių savo palikuonių. Taigi, nemalonių įnamių būna gausiai.

Laikui bėgant tos šeimos atsiskiria naujomis kolonijomis ir jomis išplinta visame pastate per mažiausius tarpus ar per išorines sienas.

Nemaloniausios yra rudosios naminės arba kitaip vadinamos faraoninės skruzdėlės. Jos mėgsta komfortą ir lauko sąlygomis neišgyvena.

Kitos nepatogios skruzdėlės yra juodosios sodinės, kurios apsigyvena soduose, gėlynuose, daržuose, šiltnamiuose, vejose, tarp šaligatvių plytelių, pamatų plyšiuose bei skverbiasi į gyvenamąsias patalpas arčiau maisto.

Skruzdėlės minta angliavandeniais ir baltymais, maistui nėra išrankios. Joms tinka mėsos ir žuvies produktai, žuvę vabzdžiai, taip pat labai mėgsta tai, kas saldu: uogienes, džemus, medų, sirupus, vaisių sultis, kepinius, riebalus ir kt.

Naminių skruzdėlių naikinimas yra labai sudėtingas, kadangi jos dažnai gyvena sunkiai prieinamose vietose, kur pakanka drėgmės ir šilumos.

Patikimiausias būdas yra surasti ir sunaikinti jų šeimos lizdus, nes paprastai jų gyvenamoji vieta yra toliau nuo maisto šaltinių. Namuose apsigyvenusių skruzdėlių reikėtų pradėti ieškoti nuo šilčiausių ir drėgniausių vietų: kanalizacijos ir vandentiekio vamzdžių bei čiaupų, oro kondicionierių, šaldytuvų.

Labai svarbu yra skruzdėles naikinti vienu metu visose užkrėstose patalpose ir apsišarvuoti kantrybe.

Esant didelei bėdai, geriausia kreiptis į specialistus.

Parengė Daiva Zimblienė

Netikėta: toks paprastas, tačiau efektyvus būdas kovoti su skruzdėlėmis