Matydami tokį reiškinį kaliningradiečiai iš pradžių nesuprato, kas atsitiko.
Situaciją paaiškino gamtinės stoties „Rybačyj“ darbuotojai, rašo kaliningrad.ru.
Mokslininkų duomenimis, balandžio pabaigoje, kai virš Baltijos jūros vyko masinė naktinė strazdų migracija, tvyrojo tirštas rūkas.
Esant tokiam orui paukščiai praranda orientaciją erdvėje, žūva ir krenta į vandenį.
Gegužės pirmosiomis dienomis pūtė stiprus vakarų vėjas ir todėl bangos negyvus strazdus išmetė į krantą.
Stoties „Rybačyj“ vyresnysis mokslinis bendradarbis Anatalijus Šapovalas tokį reiškinį stebi jau tris dešimtmečius.
Šįkart Kuršių nerijos pakrante nuėjęs porą kilometrų jis surinko šimtus žuvusių strazdų giesmininkų, taip pat aptiko ir negyvų liepsnelių.
Anot A.Šapovalo, migracijos metu paukščiai žūva kasmet, bet ne tokiu mastu kaip dabar. Be to, ne visuomet jūra juos išmeta į pakrantę.
„Bet pasitaiko, kad migruodami per Baltiją žūva dar daugiau ir įvairių rūšių paukščių. Pavyzdžiui, 2013-aisiais į krantą išmetė daug strazdų ir kikilių. Paprastai tarp žuvusių paukščių aptinkame keturių rūšių strazdus, liepsneles ir kikilius“, – aiškino mokslininkas.
