Biržų rajone ūkininkaujantis 54 metų Gintaras Strautinis patyrė įsimintiną nuotykį netoli Daudžgirių kaimo.
Net kelias dienas jam šypsojosi laimė iš arti stebėti vilkų šeimyną. Iš pradžių į ūkininko akiratį pateko 4 jauni vilkai, paskui jis jų sutiko dar daugiau, kol galiausiai pamatė ir suaugusią vilkę.
Dargi jam pavyko smalsius plėšrūnus nufotografuoti.
Kaip pasakojo G.Strautinis, pirmąkart vilkus jis pamatė traktoriumi dirbdamas žemę – kaimynų pasėliuose gulėjo kažkokie žvėrys.
„Iš pradžių pagalvojau – stirnos, bet privažiavęs arčiau, kai mus jau skyrė apie pusšimtis metrų, supratau, jog tai vilkai“, – dėstė vyras.
Žvėrims atsistojus, pagal jų uodegas ūkininkas suskaičiavo 4 jaunus vilkus. Plėšrūnai ne itin kreipė dėmesį į burzgiantį traktorių, jie tik smalsiai dairėsi, kas aplink vyksta.
Tik vyrui išlipus iš kabinos, jie neskubėdami patraukė Ąžuolytės miško link.
Prabėgo kaip kulka
Kitą rytą nuvažiavęs į tuos pačius laukus sėti miežių G.Strautinis pamatė jau 6 vilkus.
Jis prisiminė vietinio medžiotojo pasakojimą, kad miške įrengta vaizdo kamera jau anksčiau buvo pavykę nufilmuoti vilkų šeimyną. Tąkart irgi buvo įamžinti slampinėjantys 6 plėšrūnai.
Meiliūnų medžiotojų būreliui priklausantis G.Strautinis spėja, kad sutiko būtent tuos jaunus vilkus. Gyvenimiškos patirties turintys suaugėliai vargiai būtų taip arti prisileidę žmogų. Vilkų elgesys nustebino ūkininką.
„Aš juos kaip kokius šunis sėdėdamas traktoriaus kabinoje pabandžiau kviesti ateiti“, – pasakojo pašnekovas. Tada penki pilkiai nubėgo miško link, o vienas drąsuolis paėjo 10–15 metrų artyn žmogaus.
„Galvą tik kraipo, ausys stačios“, – vilko drąsa stebėjosi ūkininkas.
Tik pamatęs, kad žmogus lipa iš traktoriaus kabinos, pilkis pabūgo – pasileido bėgti gentainiams iš paskos.
Trečią rytą tame pačiame lauke netoli Tatulos upės G.Strautinis sutiko suaugusią vilkę. Net nežvilgtelėjusi žmogaus pusėn plėšrūnė prabėgo pro šalį kaip kulka. Ūkininkas beveik garantuotas, kad tai buvo prieš tai jo matytų vilkiukų motina.
Jaunikliai vaiko gerves
G.Strautinis pasakojo kone kasdien laukuose matantis besisukinėjančius jaunus vilkus. Tai jie sau ramiausiai gulinėja, tai vaiko atskridusias gerves. Dar keisčiau buvo, kai vos už 100–150 metrų nuo vilkų gaujos esančiuose žieminių kviečių pasėliuose ganėsi stirnos, bet plėšrūnai jų nepuolė.
Vis dėlto viena stirna, ko gero, tapo plėšrūnų grobiu, nes ūkininkas vėliau matė virš lauko ratus sukančias varnas. Paprastai paukščiai sulekia ten, kur yra dvėselienos.
Šiose apylinkėse – žvėrių įvairovė, todėl vilkams maisto nestinga. Neseniai kitoje miško pusėje ūkininkas matė išbėgant 14 jaunų šernų pulką. Vienas šerniukas galėjo sverti apie 50 kilogramų.
Patiestas vilko kailis
Prieš daugelį metų G.Strautiniui pavyko sumedžioti vieną vilką. Tąkart žiemą medžiotojas bokštelyje tykojo šernų ir tamsoje pamatė dviejų žvėrių siluetus.
„Pamaniau, kad stirnos, bet pažvelgęs per šautuvo optiką pamačiau, kad žvėrys uodegomis maskatuoja“, – sakė jis.
Vieną vilką jam pavyko tuomet sumedžioti, antras liko gyvas ir spėjo pasprukti į mišką. Sėkmingą medžioklę medžiotojui primena ant grindų patiestas išdirbtas vilko kailis.
