Įvairios rūšys nyksta dėl javų auginimo intensyvių technologijų – sėjama kruopščiai išvalyta sėkla, sudygusių piktžolių kontrolei naudojami herbicidai, rašoma Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pranešime žiniasklaidai.
Kolūkinės santvarkos laikais dirvinė raugė buvo beveik išnaikinta, bet vėliau vėl atsirado smulkiuose ūkiuose, daugiausia nederlinguose Pietryčių Lietuvos dirvožemiuose.
Dirvinės raugės stiebas gali užaugti iki 1 metro aukščio, jis – status, plaukuotas, tvirtas. Žiedai tamsiai rausvi, pavieniai, dideli, dekoratyvūs, iškilę stiebo ir šakų viršūnėje. Šio augalo vainiklapių viršūnė įlenkta.
Įdomus faktas, kad dirvinių raugių sėklos yra nuodingos, turinčios gliukozidų. Sėklų daigumas siekia beveik 100 procentų ir jos išlieka apie 10 metų.
Dirvinė raugė – vienas iš archeofitų (gr. archē – pradžia + phyton – augalas), kilęs iš Viduržemio jūros regiono. Šis svetimžemis augalas su kultūrinių augalų sėklomis į Lietuvos teritoriją pateko nuo žemdirbystės atsiradimo pradžios.
Dalį su kultūriniais augalais patekusių archeofitų sudaro specializuotosios piktžolės (jų ekologinės ir biologinės savybės labai panašios į kultūrinių augalų savybes), tokios kaip ruginė dirsė (Bromus secalinus), dirvinė raugė (Agrostema githago), paprastoji rugiagėlė (Centaurea cyanus).
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba kviečia grožėtis žydinčiomis dirvinėmis raugėmis ir kartu pildyti Saugomų rūšių informacinę sistemą duomenimis apie jų augavietes – tą gali padaryti kiekvienas neabejingas gamtai žmogus!
Saugomų rūšių informacinės sistemos ypatumas, kad piliečiai gali teikti duomenis apie stebėtas saugomas rūšis, teikti prašymus gauti išrašams apie saugomų rūšių paplitimą jiems aktualioje teritorijoje ir t.t.