Rūšis paplitusi Vakarų ir Vidurio Europoje, dažniausiai auga bukų miškuose, Lietuvoje jos radavietės telkiasi pietinėje šalies dalyje, rašoma Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos pranešime žiniasklaidai.
Nauja augavietė Neries regioniniame parke yra už įprasto arealo ribos, Vilniaus rajone, ir laikoma labiausiai į šiaurės rytus nutolusiu šio augalo paplitimo tašku Lietuvoje.
„Trumpalapis skiautalūpis – vėlai žydinti orchidėja, pražystanti liepos pabaigoje ar rugpjūtį. Naujai aptikta augavietė išsiskiria tuo, kad čia augalai sudaro negausias, bet plačiai išsibarsčiusias grupes. Skirtingai nuo daugelio kitų augalų, ši orchidėja gali augti ir labai ūksmingose vietose, nes gyvybei reikalingas maisto medžiagas gauna iš mikorizinių grybų, su kuriais sudaro glaudžią sąjungą.
Būtent ši biologinė ypatybė leidžia rūšiai išgyventi net esant menkam apšvietimui ir su mažais lapais“, – pasakoja naujos radavietės atradėjas gamtininkas, botanikas Mindaugas Ryla.
Rūšis Lietuvoje saugoma nuo 2003 m., nors dėl informacijos stokos buvo išbraukta iš saugomų sąrašo, tačiau, surinkus daugiau duomenų ir įvertinus grėsmes, jai vėl suteiktas saugomos rūšies statusas. Šiuo metu žinoma vos apie dvidešimt trumpalapio skiautalūpio radaviečių, daugiausia Alytaus ir Prienų rajonuose. Radinys Neries regioniniame parke atveria naujas galimybes tyrinėti rūšies paplitimą bei plečia galimų paieškos teritorijų geografiją.
Gamtosaugininkai ragina saugoti šias subtilias orchidėjas ir jų buveines, kad ateityje galėtume džiaugtis jų žiedais ir vis dar turtinga gamtos įvairove.
„Iki šiol Neries regioniniame parke buvo rasta net 959 augalų rūšys, iš kurių 17 priklauso gegužraibinių šeimai. Šie augalai auga tik specifinėse sąlygose, kur dirvožemyje yra tam tikros rūšies grybiena. Lietuviškos orchidėjos sutinkamos įvairiose natūraliose buveinėse – šlapynėse, miškuose ir pievose.
Tačiau nusausinus pelkes, iškirtus mišką, suarus dirvą, tręšiant ar naudojant fungicidus, šie jautrūs augalai išnyksta. Pastebėjus šiuo metu žydinčius skiautalūpius prašome pranešti saugomų teritorijų specialistams, arba įvesti duomenis į Saugomų rūšių informacinę sistemą (SRIS)“, – sako Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus vedėjas Regimantas Vabuolas.