Galų gale išsprogs praėjusių metų vasarą Geležinio Vilko gatvėje pasodinti juodieji beržai ar taip ir liks sausos šluotos su keliomis gyvybingomis šakelėmis? Nors jau įpusėjo birželis, savivaldybės specialistai ragina neskubėti – juodieji beržai esą labai įnoringi.

Arboristo Algio Davenio nuomone, didžiausia bėda, kad, kaip sodinti medžius Vilniuje, pataria ne specialistai, o kraštovaizdžio architektai ar miesto planuotojai.

Neatsižvelgiama į aplinką, kurioje medis augs, kuo bus maitinamos jo šaknys. Todėl daug jų pasmerkiami augti žiauriausiomis sąlygomis.

Kaltinti žiemą dėl to, kad daug medžių neišsprogo, anot specialistų, neteisinga. Ji buvo normali, lietuviška. Labiau kaltas žmonių neišmanymas.

[[ge:lrytas:lrytas:42292800]]

Specialistai dar neskuba

Savivaldybės atstovo Irmanto Kuzo žodžiais, kol kas dar per anksti tiksliai įvertinti, kiek medžių, krūmų ir kitų želdinių neišlaikė šios žiemos, – dalis augalų šiemet sprogsta vėliau nei įprastai, todėl specialistai stebi, ar jie atsigaus po šiltesnių orų ir lietaus.

Tai liečia ir juoduosius beržus Geležinio Vilko gatvėje.

Šios gatvės skiriamojoje juostoje kol kas pašalinta apie tris procentus pasodintų želdinių.

Geležinio Vilko gatvėje buvo pasodinta per 1,8 tūkst. želdinių, jie bus papildomai tikrinami pasibaigus išsprogimo laikui.

Druska – kenksmingesnė?

A.Davenis priminė, kad juodasis beržas yra nelietuviška medžių rūšis.

„Gali būti, kad šie medžiai dar neišsprogo. Bet žiema buvo lietuviška, galbūt neįprasta tik palyginus su pastarųjų 10 metų laikotarpiu. O pavasarių taip pat buvo vėlyvų“, – nesutiko su savivaldybės pasiteisinimais arboristas.

[[ge:lrytas:lrytas:42815800]][[ge:lrytas:lrytas:42698950]][[ge:lrytas:lrytas:42787719]]

Tiesa, prieš keletą metų pasodinti ąžuolai ar uosiai taip pat tik neseniai išskleidė lapus.

Vis dėlto jis pastebėjo, kad po šios žiemos miesto gatvėse prastai atrodo ir neseniai pasodintos liepos, klevai.

„Problemų yra kompleksas. Žinoma, pirmiausia druska. Savivaldybė lyg ir stengiasi želdinius apsaugoti, bet kelininkai jos pila tikrai daug, nes eismo saugumas svarbiausia“, – kalbėjo A.Davenis.

Pastaraisiais metais druska gatvėms barstyti vežama nebe iš Baltarusijos, o iš Maroko, Egipto. Gal ji kenksmingesnė augalams?

A.Davenis pripažino, kad niekas to netyrė: „Tam reikia finansavimo, specialistų, laboratorijos, daugybės imčių, bet niekam tai nerūpi.“

Be to, tirpdama druska sąveikauja su kitais teršalais. Gali būti, kad ir tai labiau kenkia želdiniams, jie sunkiau peržiemoja.

Geriau iš viso nesodinti

„Kita bėda – Vilniuje medelius dažnai sukaišioja taip, kad būtų gražu. Kad būtų praktiška, kad žaliajam gyventojui būtų gera augti – nesvarbu. Prisižiūri olandiškų, vokiškų pavyzdžių, nesuvokdami, kad tai netinka mūsų sąlygoms“, – tikino A.Davenis.

Niekas Vilniuje neprojektuoja ir medžių augaviečių. „Medžiams reikia augti, maitintis. Jiems patikima daug funkcijų, bet nesusimąstoma, kad sodinami labai apribotoje erdvėje medžiai turi išgyventi ir teikti naudą. Todėl peršasi išvada: gal geriau nesodinti nei kankinti“, – negailėjo kritikos A.Davenis.

Pavyzdžių, kai prieš keletą metų pasodinti medžiai nudžiūvo ir teko sodinti naujus, apstu. Juk ne visi medžiai gali išlaikyti taršą, ankštas augavietes.

Dar vieną bėdą A.Davenis vadino jaunystės kultu: pasodinti medžiai penkerius metus mieste dar prižiūrimi, o paskui paliekami likimo valiai.

Prisimindamas juoduosius beržus Geležinio Vilko gatvėje jis minėjo, kad medžiai pasodinti eksperimentuojant, nesiremiant jokiomis mokslininkų išvadomis: „Todėl ir neaišku, kaip toje vietoje medis jausis po penkiasdešimties ar šimto metų.“

[[ge:lrytas:lrytas:42841025]]

Iškėlė daugybę klausimų

Aplinkosaugos aktyvistė Ligita Poškutė liejo apmaudą: „Visą laiką maniau, kad jei parodysime, jog miesto medžiai žūva, nes yra netinkamai saugomi ir prižiūrimi, vis dėlto tai bus kada nors ištaisyta ir medžiai bus pradėti saugoti ir prižiūrėti. Deja, klydau.“

Ji pastebėjo, kad savivaldybė daug kur atsisako medžių ten, kur juos sunku auginti. Tos vietos apsodinamos krūmais arba uždengiamos trinkelėmis, tarsi medžio niekada nebuvo: „Gražu, pigu, aplinką prižiūrinčioms įmonėms patogu berti druską.“

L.Poškutė žadėjo stebėti, kaip bus pasielgta su nudžiūvusių medžių prie Šv.Petro ir Povilo bažnyčios stotelės augavietėmis, ar bus bandoma atsodinti žuvusius medžius Ozo gatvės skiriamojoje juostoje.

„Panašu, jog savivaldybė, užuot galvojusi apie medžių tręšimą, laistymo sistemų įrengimą sunkiausiomis sąlygomis augantiems medžiams, renkasi padidinti kietųjų dangų plotą“, – apgailestavo aktyvistė.

Ji klausė: kodėl neįrengus laistymo sistemų medžiams Sodų, Gėlių, Bazilijonų gatvėse, K.Sirvydo, L.Stuokos-Gucevičiaus skveruose? Arba kodėl laistymui skirti maišai šaligatvių remonto metu yra išimtis, o ne būtinybė, kaip turėtų būti?

Dar vienas klausimas: ar buvo kada nors tręšiami prie gatvių, ypač sunkiomis sąlygomis augantys medžiai? Iš jų atimami visi rudeniniai lapai, jie nuolatos yra laistomi druskos tirpalu – kodėl bent jau jų netręšti trąšomis, įvairiais augimo stimuliatoriais?

Ar atsodins – neaišku

Kad daug medžių atrodo prastai, savivaldybės atstovas I.Kuzas kaltino ilgą šaltą žiemą, didelius temperatūrų svyravimus ir aštrią pavasarinę saulę: „Šiemet tai buvo išbandymas ne tik miesto želdynams, bet ir augalams privačiuose sklypuose ar teritorijose už miesto.

Vis dėlto miesto želdiniams tenka ir papildomų iššūkių – jų būklę veikia intensyvus transporto srautas, oro tarša, ribotas dirvožemio kiekis, sausra, karštis nuo įkaitusių dangų.

Dėl šių priežasčių net ir atsparios rūšys miesto aplinkoje patiria gerokai daugiau streso nei natūraliomis sąlygomis augantys medžiai ar krūmai.“

Paklaustas, kiek medžių teks atsodinti, jis teigė, kad sprendimai dar nepriimti: pirmiausia bus galutinai įvertinta, kurie augalai nebeatsigaus. Tik paaiškėjus, kurie augalai jau nebeatsigaus, bus sprendžiama, ar reikia naujų sodinimų. Kiek tai kainavo ir kiek dar kainuos, jis neatskleidė.

I.Kuzas tvirtino, kad parenkant želdinius visada siekiama sodinti kuo atsparesnes rūšis ir veisles, kurios geriau prisitaikytų prie miesto aplinkos sąlygų – temperatūrų svyravimų, taršos ir sausros.

Specialistai beda pirštu į Vilniaus bėdą: „Problemų yra kompleksas“ (1)