„Pastarosiomis dienomis vyravę orai labiau priminė vėlyvą rudenį, bet ne balandžio mėnesio pradžią. Tokius vėjuotus, vėsius ir darganotus orus lėmė gilus šiam metų laikui Atlanto ciklonas, kuris užsimezgė Šiaurės Atlanto viduryje praeitą penktadienį (balandžio 3 d.). Sekmadienį jis atsidūrė virš šiaurinių Šiaurės jūros akvatorijų, o slėgis centre nukrito iki 974 hPa.
Vėliau, judėdamas link Skandinavijos pradėjo lėtai pildytis ir šį pirmadienį Lietuva pateko į šio ciklono užnugarį su dideliais slėgio gradientais, kurie lėmė labai stiprų, vietomis štorminį vakarų–pietvakarių krypties vėją. Gūsiuose vėjo greitis daug kur viršijo 15–20 m/s, todėl kai kuriuose rajonuose laužė medžių šakas (ir pačius medžius), nutraukė elektros perdavimo laidus ir kt. Taip pat vietomis pabiro sniego kruopos ar smulki kruša, tačiau pastaroji rimtesnės žalos nepadarė.
Antradienį ciklono centras pasitraukė į Rusijos nejuodžemio regioną, vėjas lėtai silpo, daug kur palijo, šiaurės rytuose, vietomis, pasnigo, net pasigirdo kalbos, kad orai nesezoniškai žiemiški. Bet tai yra būdingas pereinamų sezonų bruožas, ypač balandžio ir, rečiau, spalio mėnesiams, kai pavasarį ar net vasarą menantys orai greitai pasikeičia į žiemiškus ar atvirkščiai“, – rašė G. Stankūnavičius.
Orai pavasariu nedvelks: laukia minusinė temperatūra
Jis taip pat primena, kad kovą pasiekėme ir ne vieną šilumos rekordą, o ir kritulių buvo labai nedaug.
„Jeigu toks kritulių stygius susidarytų gegužės mėnesį – tai būtų įžanga į intensyvios sausros pradžią, dabar gi dirvožemį nuo sausringų sąlygų gelbėjo per vasarį susikaupusi sniego danga, o, vietomis, ir gilesnis įšalas. Priešingai, saulės spindėjimo trukmė didesnėje Lietuvos dalyje buvo 1,5–2 kartus ilgesnė, nei įprastai. Taigi po šilto ir sauso kovo mėnesio vėsi balandžio pradžia yra greičiau „norma“, nei anomalumas“, – pridūrė jis.
Antradienį minėtam ciklonui atsitraukus, stiprėjo poliarinis anticiklonas virš Barenco ir Norvegijos jūrų. Vakar, trečiadienį, šio anticiklono centras buvo virš Laplandijos, o jo gūbrys su šaltu ir sausu jame cirkuliuojančiu oru per Skandinaviją išsiplėtė iki Vidurio Europos.
„Šio gūbrio rytiniu pakraščiu į Baltijos regioną atslenka šaltesnės ir sausesnės oro masės, kurios išsilaikys regione bent iki savaitės pabaigos. Visomis sekančiomis naktimis ir rytais (su nedidelėmis išimtimis) vyraus nedidelė neigiama oro temperatūra (-3 – +2 laipsniai), tačiau dirvos paviršiuje šaltis bus laipsniu kitu stipresnis (-1 – -6 laipsniai)“, – rašė G. Stankūnavičius.
Susiję straipsniai
Ir nors tokį šaltuką žemės paviršiuje skubama vadinti šalna, šaltis naktį vadinamas šiuo terminu tuomet, kai vidutinė paros oro temperatūra viršija 5 laipsnius šilumos.
„Iš tikrųjų pastarosiomis dienomis didesnėje teritorijos dalyje vidutinė paros oro temperatūra siekė 4–6 laipsnius šilumos, tačiau žemės ūkio naudmenims (pasėliams, pievoms, sodams ir kt.), kol neprasidėjo jų aktyvi vegetacija, šis neigiamos oro temperatūros tarpsnis žalos dar nedaro“, – aiškino specialistas.
Anot jo, minėta aukšto slėgio sritis šiandien, ketvirtadienį, apims ir dalį Rytų Europos bei lems nestiprią oro pernašą iš šiaurės rytų, o vėliau ir iš rytų.
„Trumpai tariant, palaipsniui vėsias jūrinės kilmės oro mases mūsų regione keis kontinentinės, kurios taip pat bus vėsios, bet, daugiausia, sausos. Nepaisant ilgėjančios dienos trukmės oro temperatūra dieną tiek šią savaitę, tiek kitos savaitės pradžioje bus žemesnė už normą ir sieks 3–8 laipsnius šilumos, vietomis pietvakariniuose bei pačiuose vakariniuose rajonuose 4–10 laipsnių.
Tiesa, vakariniuose rajonuose bus truputį šilčiau ne dėl jūros poveikio (šiuo metu jūra veikia vėsinančiai), o dėl labiau saulėtų orų lyginant su kitais rajonais“, – rašė docentas.
O štai savaitgalė vėl priartės žemo slėgio sritis, atnešianti nedidelių kritulių. Daugiausia tai bus lietus, tačiau išlieka ir mišrių kritulių tikimybė.
„Dar viena panaši žemo slėgio sritis su krituliais iš rytų turėtų priartėti kitą trečiadienį, tačiau tokio orų raidos scenarijaus tikimybė tėra apie 40 proc. Kiti variantai susiję su Atlanto ciklonų poveikiu (40 proc.) bei grynai anticikloniniais orais (20 proc.). Bet kuriuo iš išvardintų atvejų aukštesniuose atmosferos sluoksniuose stiprios ir vieningos oro pernašos vakarų–rytų kryptimi neprognozuojama.
V.Ščiavinsko nuotr.
Tokia silpna arba nevienakryptė oro pernaša lemia prastesnę vidutinės trukmės orų prognozių kokybę: jos dažniau keičiamos, pasižymi silpnesniu nuoseklumu tarp prognozės ciklų ir pan.
Ilgesnės nei vidutinės trukmės prognozės rodo, kad Skandinavijos anticiklogenezei (ir Viduržemio jūros ciklogenezei) palankios didelio masto atmosferos cirkuliacijos sąlygos išsilaikys iki paskutinio balandžio dešimtadienio vidurio. Ir tai turėtų Lietuvoje lemti sausesnius ir kiek šiltesnius, nei įprasta orus.
Vasaros sezono pradžios dar nematyti ir Viduržemio jūros regione – ten daugiausia bus debesuota ir lietinga, tačiau karštų orų sezonas prasideda Egipte ir Artimuose Rytuose, Indijoje ir Indokinijoje. Gerokai šilčiau nei įprastai kitą savaitę bus Tolimuose Rytuose: Japonijoje, Korėjos pusiasalyje, rytinėje Kinijoje, Taivane ir net Mongolijoje. Labai kontrastingi orai prognozuojami Šiaurės Amerikoje. Rytinėje Kanadoje bus 5–12 laipsnių šalčiau už įprastinę vidutinę oro temperatūrą, o rytinėje JAV – 6–15 laipsnių šilčiau“, – skelbė G. Stankūnavičius.
Kiek anksčiau ilgalaike prognoze dalijosi ir Meteo sinoptikai. Jų teigimu, remiantis naujausiais ECMWF modelio skaičiavimais, prognozuojama, kad balandžio temperatūra (standartinė klimato norma: SKN: +7,2 laipsnio ir 37 mm) bus artima normai, o mėnesio kritulių kiekis – iki 60 proc. mažesnis už 1991–2020 m. vidurkį.
Šiek tiek kitokius rezultatus pateikia kitas (CFSv2) ilgalaikių prognozių modelis. Balandžio mėn. temperatūra prognozuojama iki 0,5–1 laipsnio aukštesnė, o kritulių kiekis – 50–70 proc. mažesnis už 1991–2020 m. laikotarpio vidurkį.
Apibendrinus, 2026 metų ketvirtasis mėnuo turėtų būti truputį šiltesnis ir daug sausesnis nei vidutiniškai.