Joninių nakties tradicijos
Jau netrukus, nuo birželio 23-osios nakties, ežerų pakrantės, miestų aikštės atgis: visi, tikintieji Joninių nakties burtais, rinksis gamtoje: pins ir plukdys vainikus, šokinės per laužą, ieškos stebuklingojo paparčio žiedo ar skaičiuos ramunių žiedlapius. Trakų krašte Joninės švenčiamos Grendavėje, Lentvaryje (prie Graužio ežero) ir Aukštadvario seniūnijoje (Skreblio ežero pakrantėje).
Kaip pasakojo Lentvario kultūros rūmų direktorius Rytis Skorubskas, Lentvaryje vykstančioje Joninių šventėje išlaikomos visos svarbiausios šios stebuklingos nakties tradicijos, viena jų, kai Joninių laužą uždega miesto seniūnas. Šventės dalyviai į šventės vietą kasmet įžengia pro žolynais išpuoštus vartus.
Anot R. Skorubsko, jau tapo įprasta, jog folkloro kolektyvo „Volungos“ nariai šventės pradžioje atlieka tradicines apeigas, susirinkusiems pristato Joninių / Rasų tradicijas, šįmet šventėje vyks meno mėgėjų kolektyvų pasirodymai, įvairios sporto varžybos bei ugnies šou. Šventės pabaigoje jos šeimininkai kvies plukdyti Joninių vainikus.
Onuškis kviečia grįžti į gimtinę
Suburti išvykusiuosius kasmet liepos pradžioje kviečia Onuškyje vykstanti „Dviejų gimtinių nebūna“ šventė. Jos laukia kiekvienas onuškietis, kaimyninės seniūnijos gyventojas ir kiekvienas buvęs ar girdėjęs apie šią smagią šventę.
Šventė – skirta Mindaugo karūnavimo dienai paminėti, jos metu pagrindinis dėmesys skiriamas gimtinei, Lietuvai ir žmogui. Anot Onuškio seniūnijos seniūnės Zitos Aniulienės, pagrindinė seniūnijos šventė įprastai prasideda nuo mišių Onuškio Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje, ją tęsia vaikų, suaugusiųjų vietos meno mėgėjų kolektyvai iš Grendavės, Aukštadvario, Pivašiūnų ir kt.
Vyksta tradicinis bėgimas aplink Onuškio ežerą, krepšinio, triratukų, dviračių turnyrai, kurių metu jėgas išbando tiek suaugusieji, tiek vaikai. Šventę vainikuoja profesionalių muzikantų koncertas.
Liepos 26-ąją Dusmenyse švenčiama kita, vasaros, derliaus prinokimo šventė, Oninės – beveik 60 metų istoriją menanti tradicija. Onų šiame krašte netrūksta: kasmet jų atvyksta nemažas būrys. Šventinėje programoje dalyvauja Trakų rajono meno mėgėjų kolektyvai, profesionalūs atlikėjai, čia pagerbiama tradicinė dzūkiška duona.
Kopūstinės saloje – ne tik ragauti kopūstų
Rugpjūčio 15-ąją tikintieji įprastai skuba į bažnyčias, kur šventinami žolynai, kai Lietuvoje švenčiamos Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų iškilmės, kurios dar vadinamos Žoline. Vasaros ir rudens sandūrą arba vasaros palydėtuves – Žolinę – dzūkai vadina Kopūstine. Ne atsitiktinai: būtent šiuo metu kopūstai baigia sukti galvas, pranašaudami artėjantį rudenį.
Trakų krašto kultūros ir amatų asociacijos pirmininkė Dominyka Semionovė pasakojo, jog Žolinė Trakuose ilgą laiką buvusi tik religinė šventė, tačiau, klebono ir bendruomenės pastangomis, ilgainiui tapo viena iš laukiamiausių miesto švenčių. Kaip prisiminė pašnekovė, iš Aukštadvario atvažiuodavo žolininkės, kurios pasakodavo apie žolelių naudą ir visiems norintiems burdavo ateitį.
Pirmosiose šventėse patys organizatoriai nešdavosi grūdus, kurie būdavo šventinami, kad dalyviai suprastų, kokia šios dienos prasmė. Dabar daugelis šventės dalyvių į bažnyčią atsineša pačių pasigamintų puokščių, o norintieji iš žolynų jų susikuria čia pat.
Tarp mišių žmonės įprastai renkasi į įspūdingą eiseną, žygiuojančią miesto gatvėmis, kurią lydi orkestras. Po mišių persikeliama į Kopūstinės salą (ją taip pavadino vietiniai, mat čia karaimai augino kopūstus), kur šurmuliuoja visų itin laukiamas Kopūstinės kermošius. Čia vykstanti amatininkų mugė sutraukia būrius norinčiųjų įsigyti maisto produktų ar vietos amatininkų gaminių.
Nors anksčiau mugėse, kermošiuose būdavo įprasta pardavinėti užaugintą derlių, šiandien Kopūstinės kermošiuje derlius kiek kitoks: tai – medžio gaminiai, žvakės, gaminiai iš lino ir pan. Kermošiuje taip pat demonstruojami amatai: drožiama, gaminamos vaistažolių arbatos, demonstruojama žvakių gamyba, mezgama, gaminami odiniai gaminiai. Vyksta kolektyvų pasirodymai, vaikai dalyvauja edukacijose.
Šios šventės kulminacija – kopūstų sriuba, kurią dažniausiai pasirūpina Tiltų bendruomenė. Šis renginys, anot D. Semionovės, suburia visus: bažnyčios ir miesto bendruomenę, amatininkus ir svečius.
Sujungė bitininkystė
Rūdiškių seniūnijoje esantis etnografinis gatvinis rėžinis Tiltų kaimas – ypatingas, vietinės reikšmės architektūros paminklas, vienintelis toks išlikęs Trakų rajone, kasmet kviečia į rugsėjo mėnesį vykstančią vienintelę šiame krašte bitininkų šventę „Kvepia medumi mūsų stalas“.
Trakų kultūros rūmų Tiltų padalinio kultūros renginių organizatorė, Tiltų kaimo bendruomenės valdybos narė ir sertifikuoto gaminio amatininkė Vaiva Neteckienė priminė, kad prieš dvylika metų Tiltuose surengus 34-ąją respublikinę bitininkų šventę, bendruomenė bendradarbiaudama su rajono bitininkais nusprendė panašią šventę, puoselėjančią bitininkystės tradicijas, kasmet organizuoti Tiltuose.
Šią dieną Tiltuose ragaujama medaus, vyksta seminaras bitininkams, kuriame dalijimąsi naujovėmis ir patirtimi. Kiekvienas apsilankęs šventėje turi puikią progą pajusti ir atpažinti dzūkų regiono kultūrinį savitumą, susipažinti su bitininkavimo ir ūkininkavimo tradicijomis, papročiais, dainomis, amatais, mugės metu įsigyti vietos amatininkų dirbinių ir gaminių. Organizuojamos įvairios edukacijos ir linksmybės.
Trakų krašte tradiciškai vyksta ne tik šie, bet ir daug kitų renginių. Informacijos apie juos rasite čia: www.eventstrakai.lt ir trakai.lt/"="">trakai.lt/"" target="_blank">www.trakai.lt.
Projektas „Nematerialaus kultūros paveldo populiarinimas Trakų rajono savivaldybėje e-rinkodaros priemonėmis“ finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo ir Trakų rajono savivaldybės biudžeto.
