Pateko į Guinnesso rekordų knygą
Triukų meistras iš Lietuvos, kai tik dabar kur nors nuvyksta, iš karto prisistato: „Esu Guinnesso rekordininkas.“ R.Bernatonis mano, jog būtina apie save tokius dalykus pasakyti, kad greičiau įsitvirtintum tarp kitų šioje srityje daug pasiekusių žmonių, rašo „Lietuvos ryto" žurnalas „Gyvenimo būdas".
„Iš pradžių kortas mėčiau į tolį, bet „Siemens“ arenoje Vilniuje, kur treniravausi, buvo toks ūkvedys Petras, kurio bijojau, nes jis piktas atrodė.
Kažkada darbininkai surinkinėjo sceną po renginio, nenorėjau į jų pusę kortų mėtyti, todėl pradėjau mėtyti į aukštį“, – juokdamasis treniruotes prisimena Rokas.
Dabar jo namus puošia sertifikatas, liudijantis šį pasiekimą, o plakatuose, reklamuojančiuose jo pasirodymus, iliuzionistas gali naudoti visame pasaulyje atpažįstamą Guinnesso rekordo ženklą.
„Amerikoje, kai pasakydavau, kad pasiekiau Guinnesso rekordą, žmonės nepatikliai pažvelgdavo į mane. Kai parodydavau nuotrauką su sertifikatu, jie išsižiodavo iš nuostabos“, – rekordo svarbą paaiškino magas.
Kai susitikome, Rokas iškrėtė pokštą ir man.
„Kaip?“ – nustebau, kai jis iš kortų malkos ištraukė tą, kurią mintyse išsirinkau prieš kelias sekundes.
„Ar tu moki saugoti paslaptis?“ – pakėlęs antakį paklausė iliuzionistas. „Žinoma, moku!“ – patikinau.
„Aš irgi moku“, – nusišypsojo magas, o aš pamaniau, kad dar kartą buvau apgauta. Jam triukas pavyko, o aš šypsojausi.
„Žmonės yra užsiėmę darbais, o aš galiu suteikti jiems džiaugsmo, priversti nusišypsoti – tai ir yra magija. Tai mane ir uždega“, – džiaugėsi vaikinas.
Į mago spąstus galite įkliūti ir jūs
Galite įsivaizduoti – jūs kur nors žingsniuojate oro uoste, o prie jūsų priėjęs niekuo neišsiskiriantis vaikinas paklausia, ar turite eurų. Nustembate? O jis išsitraukia krūvelę žurnalų iškarpų ir klausia, ar tai eurai? Gal litai?
Sumišę purtote galvą ir tyliai svarstote, kas bus toliau. Staiga vaikinas ta popierių krūvele pliaukšteli sau per delną, ir iš nieko vertų iškarpų saujoje atsiranda tikri pinigai. Kaip reaguojate? Į tokias Roko pinkles gali pakliūti kiekvienas.
„Smagiausia triukus rodyti juodaodėms moterims, nes jos labai emocingos. Supyksta, apsisuka ir nueina, po to vėl grįžta“, – juokėsi magas.
Triukus, kurių niekas nesitiki, jis stengiasi daryti kuo dažniau. Vilniaus kavinėse, Londono metro, JAV degalinėse – tai tik kelios iš daugelio vietų, kuriose neplanuotus pasirodymus kur nors keliaudamas rengia Rokas.
„Žmonės dažnai net nesupranta, kas įvyko. Vieni juokiasi, kiti tyli. Tyla irgi gera reakcija. Tik vienąkart pernai Las Vegaso klube, kai kelioms merginoms rodžiau triuką, jos išsigando ir pamanė, kad aš – raganius“, – prisimena iliuzionistas.
Jeigu triukas nepavyksta, žiūrovai to nė nepastebi.
„Kai triukus atlieki daug laiko, turi ne tik planą B, bet ir planą C, o šis turi dar kelis variantus. Dažnai net profesionalai nesupranta, jei kas nors nepavyksta“, – patikino R.Bernatonis.
Jis kvatojo prisiminęs vaikystėje patirtą nesėkmę, kuri tuomet privertė išlieti daug ašarų.
Mokydamasis liejo ir ašaras
„Prieš devynerius metus per Velykas rodžiau tėvams ir seneliams triuką su degtukų dėžutėmis ir moneta. Išmaišai dėžutes ir klausi, kurioje yra moneta. Iš tiesų kiekvienoje dėžutėje yra priklijuota moneta, o rankovėje – dar viena degtukų dėžutė. Atlikdamas triuką aš lyg tarp kitko atėjau su tėčio odine striuke, žinoma, visi jau tada įtartinai pažiūrėjo.
Užteko man nusisukti su kažkuo pasikalbėti, o senelis pasilenkė, paėmė vieną dėžutę, atidarė ir pradėjo lupti priklijuotą monetą.
Atskleidė mano apgavystę. (Juokiasi.) Apsiverkiau, nubėgau į savo kambarį, toliau sėdėjau su ta odine striuke ir žiūrėjau televizorių.
Tuomet į kambarį atėjo tėtis ir pasakė: kad ir koks gyvenimas būna neteisingas, vis tiek nereikia pasiduoti“, – prisimena iliuzionistas.
Roko pasirodymas gali kainuoti iki kelių tūkstančių litų.
Bet kartais jis užsiima savanoriška veikla, jei mato prasmę. Pavyzdžiui, pernai per Naujuosius metus jis be užmokesčio rodyti triukų vyko į vaikų namus.
Iš triukų jis jau uždirba tiek, kad gali keliauti ir mokytis. Ar sudėtinga magams išgarsėti?
„Lietuvoje gerų iliuzionistų yra tik kokie penki ar septyni, todėl nėra konkurencijos. O štai Amerikoje kur kas sunkiau prasimušti, bet aš tai padarysiu“, – užtikrino Rokas.
Bando užkariauti net magų sosotinę
Iliuzionisto žvilgsnis seniai peržengė Lietuvos ribas. Triukus jis atlieka Olandijoje, Anglijoje.
Pernai lietuvis pravėrė duris ir į JAV rinką.
Dar būdamas studentas praėjusių metų vasarą jis išvyko dirbti į JAV padavėju. Tačiau jau nuo paauglystės jo svajonė buvo Las Vegasas.
„Šis Amerikos miestas – iliuzijos meno sostinė. Kiekvienas didžiulis kazino turi iliuzionistų šou“, – pasakojo vaikinas.
Svajonės vedamas Rokas nusprendė už užsidirbtus pinigus nuvykti į svajonių miestą ir pamatyti visus didžiuosius iliuzionistų šou.
Tačiau socialiniame tinkle parašyta viena frazė apvertė lietuvio planus ir iš žiūrovo jis tapo dalyviu.
Netikėtai internete radęs įdomų festivalį Arkanzase, jis pakomentavo, kad dėl šio renginio keičia savo planus. Tai perskaitęs festivalį organizavęs iliuzionistas Jay Scottas Berry pakvietė lietuvį pasirodyti Hot Springso miestelyje Arkanzaso valstijoje.
R.Bernatonio pavardė puikavosi 13 iliuzionistų sąraše.
Penki iš jų – ryškios magijos pasaulio žvaigždės. Rokas ne tik iš svarbių asmenų ložės stebėjo patyrusių kolegų pasirodymą, bet ir pats galėjo parodyti, ką moka.
„Jausmas pamačius save plakate kartu su žmonėmis, kurių pasirodymus žiūrėdavau ir knygas skaitydavau, buvo neįtikėtinas“, – prisimena iliuzionistas.
Šiais metais lietuvis sulaukė kvietimo dar kartą dalyvauti trijų dienų magijos festivalyje. 13 magų per tris dienas surengė pusę šimto pasirodymų stebint tūkstančiams žiūrovų.
Žinoma, būtų kvaila po tų trijų dienų festivalio grįžti namo, tad Rokas nusprendė dalyvauti dar keliose konferencijose ir toliau megzti naudingus ryšius.
„Susitikau su vadybininkais, reklamos atstovais, nes kitais metais planuojame daryti mano solinius pasirodymus Amerikos teatruose“, – ambicingais planais dalijosi iš Lentvario kilęs vaikinas.
Kol kas suplanuotos keturios vietos Niujorke ir Arkanzase, kurių teatruose pasirodys lietuvis. Dar deramasi dėl pasirodymų Los Andžele ir Las Vegase.
Per penkias savaites Las Vegase Rokas susipažino su keliais šimtais jam reikalingų žmonių, o grįžęs namo jų vardus ir gyvenimo istorijas užsirašė. Žinios ir patarimai, kurių pasisėmė iliuzijos meno sostinėje, jo užrašų sąsiuvinyje sugulė į 100 puslapių.
Jis bendravo su politikus konsultuojančiu ir su JAV prezidentu Baracku Obama kelerius metus dirbusiu žmogumi.
„Jis atrodė keistas vyrukas su Elvio Presley šukuosena, plaukuotomis žandenomis, prisikvepinęs, keistai apsirengęs lyg kaimietis. Tačiau kai šalia susėdome ir pradėjome kalbėtis, paaiškėjo, kuo užsiima“, – prisimena Rokas.
Lietuvis taip pat susipažino su kanadiečiu, kuris konsultuoja didžiulių įmonių vadovus, kaip kalbėti viešumoje.
Išmoksta kontroliuoti žiūrovų mintis
Vienas svarbiausių dalykų gero iliuzionisto darbe – mokėti kontroliuoti žiūrovų mintis ir emocijas. Tad nieko nuostabaus, kad į magus dažnai kreipiasi ir verslininkai, ir politikai. Jie prašo iliuzionistų pagalbos ruošiantis svarbioms kalboms arba projektų pristatymams.
„Dvejus metus dirbau su vienu didžiuliu projektu, analizavau žmonių smegenis. Ateinantį balandį su lietuvių komanda Didžiojoje Britanijoje apie tai sukursime keturias televizijos laidas. Neįtikėtinų dalykų sužinojau, noriu jais pasidalinti“, – sakė R.Bernatonis.
Valdyti publiką nepaprastai svarbu, ypač politikoje. Tad Rokas mano dar po kelerių metų galėsiantis konsultuoti ir politikus. Jis užmezgė pažintį ir su iliuzijos meno išminčiumi Eugene’u Burgeriu, kuris šiuo metu dirba su garsiuoju magu Davidu Copperfieldu.
Lietuvis puikiai sutaria ir su išminčiaus mokiniu Christopheriu Rose’u. Šis moka keturias kalbas, per savaitę perskaito 60 knygų, užsiima mentaline magija ir repetuoja pagal Williamo Shakespeare’o pjesę statomame didžiuliame šou, kurio vertė – keliolika milijonų JAV dolerių.
„Christopheriui tik 23-eji, – stebėjosi Rokas, pats būdamas tik 22-ejų. – Pabūni tarp tokių žmonių ir pagalvoji: o ką aš padariau savo gyvenime? Ir supranti, kad reikia ne naujo BMW automobilio, ne į soliariumą nueiti. Taip pat supranti, kad reikia skaityti, mokytis, keliauti ir gyventi kokybiškai“, – filosofavo jaunasis magas.
Kalbėdama su Roku ne kartą išgirdau terminus „mentalinė magija“, „mentalistas“.
„Sugalvok skaičių nuo 1 iki 5, – pasiūlė man Rokas. – Sugalvojai? Tikriausiai tai bus 3“, – klausiamai pažiūrėjo. Man liko tik linktelėti galvą.
„Visi dažniausiai renkasi 3. Tačiau tai – tik magijos pagrindai, įgudę mentalistai didesniais skaičiais žaidžia“, – paaiškino jis.
Las Vegase Rokas dalyvavo ir mentalinės magijos paskaitose. Pasirodymų metu mentalistai demonstravo minčių skaitymo, jų valdymo ir manipuliavimo jomis triukus.
„Dabar neturiu jokių galimybių perskaityti tavo minčių. Tačiau scenoje tavimi manipuliuoti būtų lengva. Manimi irgi būtų lengva manipuliuoti ant kitos scenos. Tokia žmonių prigimtis“, – aiškino R.Bernatonis.
Patarimų prašo ir politikai, ir sukčiai
Mentalinės magijos pagrindai ir įtaigumas vilioja net sukčius, jų pasiūlymų Rokas sulaukia vis dažniau.
„Būna, skambina žmonės ir negerų tikslų vedami, bet aš tuomet apsimetu kvailiu, kad nieko nesuprantu. Per bendrus pažįstamus sužino, kad išmanau psichologiją, nori tuo pasinaudoti apgaudinėdami žmones. Pavyzdžiui, prašo padėti apgauti parduodant automobilį“, – neslėpė magas.
Dėl savo triukų Rokas yra turėjęs problemų. Jis iki šiol su kartėliu prisimena, kaip Las Vegase keletą valandų teko praleisti vieno kazino apsaugos kambarėlyje aiškinant, kad gatvėje atlikdamas triuką nenorėjo nieko bloga.
„Vyko trijų dienų gatvės artistų mokymai, kurių pabaigoje turėjome užduotį surengti gatvės pasirodymą. Las Vegase tai nėra lengva, nes dauguma žmonių ten vaikšto nemažai išgėrę, nešini kokteiliais, jiems niekas nerūpi. Mūsų užduotis – juos sustabdyti, atlikti triuką ir priversti susimokėti.
Aš triuką atlikau prie didžiulio „The Mirage“ viešbučio, stebint šimtui žmonių. Jiems pažadėjau užmesti kortą ant viešbučio ženklo viršaus. Tai maždaug 24 metrų aukštyje. Nors pats nelabai tuo tikėjau, iš šešto karto man pavyko. Kol bandžiau, sulaukiau nemažai dėmesio. Galiausiai po pasirodymo apsauga mane išsivedė. Gerai, kad pavyko jiems paaiškinti, jog nesu teroristas, nieko bloga nenoriu, turto negadinu, antraip grėsė ir baudos, ir problemos dėl vizos“, – nemalonų įvykį prisimena magas.
Las Vegase lietuvio paklausė, kuris iliuzionistas jam labiausiai patinka.
„Freddie Mercury“, – net nemirktelėjęs atsakė R.Bernatonis. Todėl, kad Freddie Mercury visi žino. Toks pat ir Roko tikslas – būti garsiam.
„Turiu svajonę tapti legendinis, nes neverta būti vidutiniam. Man pavyzdžiu tapo išeivijos lietuvis Juozas Kazickas, kurio knygoje perskaičiau, kad gyvenime verta siekti didesnių dalykų, nes siekdami bet ko sugaištame tiek pat laiko.
Todėl verta siekti daugiau. Aš tai ir darau“, – nusišypsojo Rokas.
Sužavėjo išeivijos lietuvis
Pernykštė pažintis su išeivijos lietuvių verslininku, filantropu J.Kazicku iki šiol yra R.Bernatonio įkvėpimo šaltinis.
Nuvykęs dirbti į JAV Sautamptono miestą Niujorko valstijoje Rokas apsistojo pas J.Kazicko fondo direktorę Neilą Baumilienę.
Jos namuose ir perskaitė filantropo knygą „Vilties kelias“.
„Tai buvo knyga, kurią perskaičiau greičiausiai iš visų kada nors skaitytų. Šiaip skaitau lėtai, bet ši istorija stipriai užkabino. Kaip tik tuo metu Aleksandros Kazickienės vardu pavadintoje šeštadieninėje lietuvių mokykloje vyko mokslo metų pradžios šventė, ir Neila mane pakvietė atlikti keleto triukų“, – prisimena Rokas.
Ten jis susipažino su J.Kazicku. Vaikinas prisimena, kaip daužėsi širdis klausantis jo kalbos: „Jo protas buvo toks šviesus. Jam buvo 95-eri ir jis nesikartojo. Vėliau priėjau prie jo pasikalbėti. Jis paklausė, ko atvažiavau į Ameriką. Atsakiau, kad dėl pažinčių, dėl ryšių.
J.Kazickas pagyrė, kad elgiuosi teisingai, nes pažintys ir ryšiai – vienas svarbiausių dalykų gyvenime“.
