Žaliakalnyje viena greta kitos esančiose Joninių ir Paparčių gatvėse gyvenantys kauniečiai didžiuojasi, kad simbolinius lietuviškus pavadinimus gatvės gavo dar sovietmečiu.
Joninių gatvėje gyvena vos viena Janina, todėl trumpiausios vasaros nakties šventės gyventojai nebešvenčia.
Tačiau paparčius kauniečiai augina ir tiki, kad jų žiedai Joninių naktį daro stebuklus.
Pavadinimus pavyko pakeisti
Visai greta Kauno sporto halės tarp milžiniškų ąžuolų įsikūrusioje Joninių gatvėje vyrauja ramybė.
Čia stovi tik keli nuosavi namai, o nuošalios gatvės nedrumsčia pašaliečių keliamas triukšmas.
Pirmoji šioje gatvėje 1953 metais įsikūrė Gedimino Grasmano šeima. Netrukus namą pasistatė ir dailininko Viliaus Ksavero Slavinsko artimieji.
V.K.Slavinskas pasakojo, kad greta esanti Perkūno alėja sovietmečiu vadinosi poeto ir politinio veikėjo Vytauto Montvilos vardu. O greta buvusi nedidelė gatvelė – V.Montvilos skersgatviu.
„Motina tada dirbo Kauno inventorizacijos biure. Vis suko galvą, kaip pervadinti mūsų ir greta esančias nedideles gatves.
Jai ir kilo mintis joms suteikti Joninių, Paparčių, Ąžuolyno pavadinimus. Kadangi turėjo pažinčių, tai buvo nesunku padaryti“, – pasakojo dailininkas.
Jonų ir Janinų neatsiranda
G.Grasmanas su žmona Ona pasakojo, kad anksčiau gatvėje gyveno dvi Janinos. Todėl ir Joninės būdavo švenčiamos.
Dabar senbuvių gatvėje mažėja, o tarp naujų kaimynų Jonų neatsiranda. Todėl ir ši šventė gatvėje nebešvenčiama.
Kiek kitokios nuotaikos vyrauja Paparčių gatvėje. Vieno namo kieme klesti šie stebuklingi augalai, kurių žiedo galima ieškoti Joninių naktį.
Pasirinko žmonos pavardę
Trumpoje Paparčių gatvėje gyvena kauniečiai įdomiomis pavardėmis. Namus čia turi Karaliai ir dvi Dievaičių šeimos.
Kauniečiai Rasa ir Egidijus Dievaičiai pasakojo, kad Joninės jiems ypatingos, nes R.Dievaitienė jų metu švenčia šios šventės pirmtakės Rasų ir vardo dienos šventes.
Kad Joninės būtų įdomesnės, kauniečiai savo kieme yra pasisodinę paparčių, kurių žiedų vis tikisi surasti.
„Iš dalies paparčio žiedą esame radę“, – linksmai pasakojo R.Dievaitienė.
Ji su vyru yra susilaukusi trijų dukterų. Kauniečiai manė, kad kai šios ištekės, Dievaičių pavardė išnyks. Tačiau nutiko netikėtas dalykas.
Vienos dukters Jurgitos sutuoktinis netikėtai nusprendė pasirinkti žmonos pavardę ir taip pat tapo Dievaičiu. Įdomu tai, kad vyras yra tikybos mokytojas.
„Dabar jau turime ir anūką Dievaitį, tad giminė tęsiasi“, – džiaugėsi kauniečiai.
Vardą gavo po trumpiausios nakties šventės
Joninių gatvė baigiasi aklagatviu. Už jo driekiasi Dainų slėnis. Jo istorija taip pat siejasi su Joninėmis.
Tradicinės Dainų šventės Kaune būdavo rengiamos Petro Vileišio aikštėje. Tačiau muzikai svajojo turėti romantiškesnę vietą.
Kompozitorius Klemensas Griauzdė atkreipė dėmesį į bevardį buvusį slėnį greta Ąžuolyno. Norint išbandyti, ar vieta patiktų kauniečiams, 1937 metais čia buvo surengta Joninių šventė.
Po sėkmingo renginio vietovei buvo suteiktas Dainų slėnio vardas. Vasaros estrada čia pastatyta 1967 metais.
