Prieš eidama į pokalbį su iliuzionistu Edgaru Mažeika juokiausi – ar nebus taip, kad dėl neparankių klausimų jis nuspręs pradanginti mane taip, kaip 2012 metais pradangino Rokiškio dvarą? Ar nepradangins jis ir operatoriaus, kuris filmuos jo triukus?
To paklaususi 23-ejų iliuzionisto išvydau tik plačią šypseną ir išgirdau atsakymą: „Juokas juokais, tačiau skaudžiausi mano gyvenimo įvykiai, kai kritau į patį giliausią dugną, labai susiję su Rokiškio dvaro pradanginimu. Tada mano gyvenime buvo didžiulis pakilimas, po kurio sekė milžiniškas nuosmukis.“
Pinigų troškimas pavertė egoistu
Bet apie viską nuo pradžių. 23-ejų E.Mažeikos gyvenime iliuzijų menas atsirado dar vaikystėje. Būdamas šešerių jis susidomėjo pamatytais triukais – jį žavėjo ne tik žiūrovų ovacijos, bet ir galimybė, kaip pats sakė, iš nieko sukurti kažką. Kaip tik tada jis nusprendė, kad gyvenimą sies su šia veikla.
Tačiau to vaikinui buvo maža. Pinigų troškimas jį pavertė egoistu, norinčiu turėti dideles sumas tą pačią akimirką.
Kai vaikinui suėjo 19-a, koncertų sumažėjo. Edgaras pajuto pinigų stygių ir nusprendė laimę išbandyti lošdamas pokerį. Tada prasidėjo skausmingiausias periodas, besitęsiantis iki dabar.
Vaikinas pokerį žaisdavo kompiuteriu prieš kitus žmones. Jis niekada nėjo į kazino. Rinkdavosi tik kompiuterinius arba gyvus turnyrus.
Lošdavo iš įvairių sumų – gyvuose turnyruose įpirkos siekdavo 150 eurų, kompiuterinėje versijoje sumos buvo perpus mažesnės.
Sužavėjo sėkmės istorijos
Interviu metu vaikinas papasakojo apie pačius skaudžiausius gyvenimo išbandymus. Jis vylėsi, kad atverdamas giliausias sielos žaizdas padės kitiems rasti savąjį kelią ir nebekartoti klaidų, kurias jis padarė trokšdamas pinigų ir finansinio stabilumo.
„Papasakosiu viską be nutylėjimų. Metas prabilti. Žmogui pripažinti savo bėdas labai sunku, o garsiai kalbėti beveik neįmanoma, bet aš išdrįsiu tai padaryti.
Nors nesu viešas asmuo ir dirbu privačiame sektoriuje, noriu papasakoti, ką išgyvenau ir patyriau.
Istorija prasidėjo prieš ketverius metus, kai baigiau mokyklą. Gyvenau iš pinigų, kuriuos gaudavau už koncertus, tačiau vienu metu jų akivaizdžiai sumažėjo. Atradau vieną pokerio gigantų ir užsikabinau, manydamas, kad tos mažos investicijos gali tapti papildomu pajamų šaltiniu.
Prisiskaitęs sėkmės istorijų maniau, kad galėsiu pakeisti savo gyvenimą, jis taps lyg pasakų šalyje – su vaivorykštėmis ir vienaragiais.
Atrodė, lyg būčiau užsidėjęs ant galvos šalmą ir iliuzijų burbulą. Tiesa, jį palietus, jis nesprogo, o tik dar labiau klaidino. Tačiau tą kartą sugebėjau sau pasakyti „stop“.
Priiminiau sau, kad esu iliuzionistas, ir tikėjau, jog prasidėjus sezonui galėsiu sėkmingai dirbti ir gauti stabilias pajamas.
Užsimojau pradanginti gimtojo Rokiškio dvarą. Man pavyko. Tapau penktuoju iliuzionistu pasaulyje, kuriam pavyko pradanginti nejudantį objektą. Gavau puikius honorarus, rengiau didelius koncertus. Ta žiema buvo labai soti, už uždirbtus pinigus galėjau pragyventi iki vėlyvo pavasario, nes užsakymų ėmė mažėti.
Tačiau viskas ėmė kisti – iki pavasario sugebėjau pralošti didžiąją dalį uždirbtų pinigų. Pralošinėjau šimtais. Tūkstantinių sumų iš pradžių nesiekiau, bet man to užteko, kad iliuzijų meną pastumčiau į šoną.
Kai ėmiau pralošti pinigus, galvoje kirbėjo mintis, jog pavyks atsilošti, vijausi mintį, kad pradėsiu žaisti geriau ir galėsiu susitvarkyti gyvenimą“, – emocingai dėstė Edgaras.
Pasinaudojo artimiausiais žmonėmis
Tačiau kuo toliau vaikinas klimpo, tuo greičiau ėmė siekti dugną. Akimirksniu jis ėmė vykdyti net nusikalstamas veikas. Kai nebeliko nišų, iš kur skolintis, jis pradėjo imti greituosius kreditus draugų vardu.
Edgaras tikėjo, kad pažiūrėjęs pokerio pamokas ir pasimokęs žaisti galės laimėti.
„Iš pradžių naudojausi tėvais. Jiems sakydavau, kad reikia pinigų darbui – rekvizitams, kelionėms į koncertus, reklamoms.
Pasakysiu atvirai: kai pinigų reikia aferoms, jų gali gauti vienu piršto spragtelėjimu. Tai padaryti man buvo labai lengva.
Kai tėvai nebegalėjo duoti tiek pinigų, kiek man reikėjo, radau terpę, kaip gauti pinigų iš artimų žmonių. Išgaudavau reikiamus duomenis ir kitų vardais imdavau greituosius kreditus.
Tiesa, žmogiškumas vis dar veikė – kiekvieną mėnesį mokėjau įmokas tiek, kiek sugebėjau. Pradėjau gyventi iš pinigų, kurie buvo net ne mano.
Vienus ėmiau, o kitais dengdavau skolas. Gyvenimas tapo butaforinis“, – neslėpė iliuzionistas.
Apvogė mylimą moterį
Viskas pasikeitė, kai prieš pusantrų metų Edgaro gyvenime atsirado mergina. Jis ją įsileido ne tik į širdį, bet ir į sceną – ji tapo vaikino asistente, kartu rengdavo pasirodymus.
Julija įkvėpė Edgarą grįžti į realybę. „Išmokau pažvelgti į save. Ji man priminė, kas esu. Ji pamatė, kad nesu blogas, o tik pridariau blogų dalykų.
Ir kai tas suvokimas atėjo, mane sulaikė policija. Prisipažinau dėl visų man mestų kaltinimų. Gavau baudą ir liepimą atlyginti žalą.
Aš ir vėl pradėjau lošti vildamasis, kad man pasiseks. Ir man tikrai sekėsi. Pusmetį su drauge gyvenome iš laimėtų pinigų. Kas vakarą gaudavau po 100–200 eurų. Galėjome sau leisti tai, ko norėjome. Ta iliuzija užaugino dar didesnį burbulą, nes kartą atėjo pabaiga. Žiauri ir dar blogesnė.
Kai supratau, kad nebėra pinigų, ėmiausi kraštutinumų ir apvogiau artimiausią žmogų. Tą, kurį labiausiai mylėjau ir kuris besąlygiškai manimi tikėjo, – savo draugę, mylimąją ir scenos partnerę, , kuri šiuo metu po avarijos gydoma ligoninėje.
Apgavau ją negalvodamas, kad jai rūpiu. Baimės ir vidiniai demonai, kurie mane valdė, paveikė taip stipriai, kad ėmiau vėl vykdyti nusikalstamas veikas. Nusiritau iki tikro dugno – apvogiau mylimąją pasinaudodamas jos duomenimis.
Tai padaryti man buvo labai sunku. Iki paskutinės akimirkos stengiausi iš galvos išmesti visus jausmus ir emocijas, kad vagiu iš mylimosios. Bandžiau įtikėti, kad tai tėra eilinis žmogus.
Tiesa, tada, kai išgryninau pinigus, supratau, kad apvogiau ir išdaviau patį artimiausią žmogų – tą, su kuriuo gyvenu ir kuriam kas vakarą linkiu labos nakties.
Po šios apgaulės akimirksniu visos aferos ėmė lįsti į dienos šviesą. Su advokate nuvažiavau į policiją ir viską papasakojau. Neslėpsiu, man prireikė ir psichologų, ir psichoterapeutų pagalbos.
Tai buvo ne tik priklausomybė nuo lošimų, bet ir iliuzija, kad lošimai gali viską sutvarkyti. Ji manimi nusivylė. Mes pykomės, verkėme. Emocijų namuose netrūko.
Juk tada nugalėjo mano liguistas pinigų potraukis ir nemokėjimas gyventi pagal turimas pajamas“, – sakė jis.
Dabar Edgaras ruošiasi labdaringam renginiui „Magical Love“, kuris birželio 6-ąją vyks Vilniaus mažajame teatre. Vakaras, kurį ves renginių vedėjas Dainius Martinaitis ir kuriame pasirodys Edgaras bei mentalistas Nicholas Kinas, bus skirtas Edgaro draugės ir scenos partnerės reabilitacijai.
Gegužės pradžioje Edgaras su mergina pateko į avariją ir patyrė nemenkų sužalojimų. Šiuo metu ji po avarijos sparčiai sveiksta. Tiesa, kad atgautų jėgas, bus reikalinga ne viena reabilitacijos programa.
Paklaustas, kokia didžiausia šiuo metu vaikino svajonė, jis tik svajingai atsiduso: „Aš tenoriu renginyje pamatyti savo mylimąją. Juk tas vakaras bus skirtas jai.“
