Gimusi Kaune pirmuosius septynerius metus Akvilė gyveno Kėdainiuose su tėvais.
„Tėvai gėrė, kaimynai gėrė“, – gyvenimą bendrabutyje prisiminė moksleivė.
Dėl girtavimo ir nepriežiūros vaikų teisių gynėjai vaikus iš tėvų atėmė ir apgyvendino vaikų globos namuose. Nuo tėvų buvo atskirta ir Akvilės sesuo dvynė, vyresni ir jaunesni broliai bei seserys.
Kai Akvilei buvo 14 metų, jaunesnius brolį ir sesę įvaikino. Apie du vyresnius brolius mergina sužinojo tik per laidą „Atleisk“. Jie ieškojo tėvų, o rado jas.
„Žinau, kur gyvena tėvai, bet jie nieko neįsileidžia. Bandžiau pas juos nuvažiuoti su globėja. Man nelabai rūpėjo, bet mano globėja norėjo. Nieko neišėjo“, – pasakojo Akvilė.
Vaikų globos namuose ji gyveno iki pilnametystės. „Man ten buvo gerai, džiaugiuosi, kad augau ten, o ne pas tėvus, kurie sirgo priklausomybe nuo alkoholio“, – sakė mergina.
Nors augti globos namuose nebuvo lengva, jai ten patiko.
Globos namuose per dekupažo užsiėmimą dvynės susipažino su būsima globėja Laura. Nuo tada savaitgalius ir atostogas Akvilė su seserimi leisdavo pas ją. Mokėsi gaminti maistą, muzikos, globėja vesdavosi į teatrus, kavines, bibliotekas.
Sulaukusi 18-os metams išvažiavo pas globėją į Vokietiją.
Dabar devyniolikmetė gyvena gražiame „Mauros name“ Karmėlavoje.
Šiuolaikiškai įrengtas namas skirtas globos namuose augusioms merginoms. Namas pastatytas už italo filantropo lėšas.
Mergina kosmetologės amato mokosi Karaliaus Mindaugo profesinio rengimo centre.
Laisvalaikiu su seserimi ir kitais bendraamžiais lanko jaunimui padedančios organizacijos „Actio Catholica Patria“ teminius „Atvirus vakarus“, užsiėmimus, renginius, konsultacijas.
„Organizacijoje lankausi 6-7 metus. Man ten patinka, yra daug pažįstamų, draugų. Žinau, kad ten galiu sulaukti pagalbos. Gaunu ir organizacijos mokslo stipendiją. Čia yra ta vieta, kur galiu ateiti ir tiesiog pabūti“, – sakė Akvilė.
„Actio Catholica Patria“ su jaunuoliais, augusiais globos namuose, dirba jau beveik dešimtmetį. Organizacija siūlo jiems prasmingą laisvalaikio užimtumą, individualias konsultacijas, mokslo stipendijas, pameistrystės programas, lydimąjį būstą, kuriame jaunuoliai gali gyventi iki vienerių metų ir pasiruošti savarankiškam gyvenimui.
Akvilei lydimojo būsto neprireikė. Jai savarankiškame gyvenime sunkumų dažniausiai nekyla. Mergina pati apsiperka, planuoja laiką, tvarkosi dokumentus. „Man tai – ne problema“, – sakė devyniolikmetė.
Neseniai kaunietė atsistojo į eilę dėl socialinio būsto. Tiesa, ar gaus jai patinkantį, abejoja. „Nenoriu gyvent su tokiais, kurie mušasi, geria ir narkotikus vartoja. Į tokių žmonių kaimynystę kraustytis nenorėčiau“, – sakė mergina.
