Visą praėjusį savaitgalį A.Nausėda praleido Vilniuje, kur dalyvavo prezidento inauguracijos šventėje.
„Buvo gražu. Dalyvavau visur – Seime, bažnyčioje. O vakare į Prezidentūros kiemelį susirinko tokia galybė žmonių. Ir aš sutikau daugybę seniai neregėtų pažįstamų. Paskui grįžome pas Gitaną į namus, trumpai šnektelėjome, nes jis jau buvo pavargęs.
Tiek visko įvyko! Dar praėjo per mažai laiko, kad galėčiau viską aprėpti, apgalvoti, įvertinti“, – kalbėjo A.Nausėda, vėl grįžęs į savo namus Klaipėdoje, kuriuos kadaise statė savo rankomis ir kur užaugo abu jo vaikai – sūnus Gitanas ir penkeriais metais vyresnė dukra Vilija.
Sūnus tėvui sakė, kad jau apžiūrėjo būsimus namus Turniškėse ir svarsto, ką į juos turės persivežti. Svarbiausia – knygos, kurioms dabartiniame šeimos name skirtas didžiulis vien knygų lentynomis apstatytas kambarys.
Iš Klaipėdos nesikraustys
A.Nausėda neplanuoja kraustytis pas vaikus į Vilnių: „Oi, ne, iš Klaipėdos niekur nejudėsiu, kol tik pajėgsiu vienas gyventi.“
Jis tik labai apgailestauja, kad sūnaus sėkme negali pasidžiaugti prieš penkerius metus mirusi jo žmona Ona Stasė Nausėdienė.
Viena Nausėdų namo Klaipėdoje dalis – tarsi žiemos sodas.
Čia įrengtas baseinėlis, kuriame plaukioja raudonos žuvys, trykšta fontano vanduo, pilna visokių augalų, kai kurios palmės jau remia lubas.
„Čia viskas žmonos sugalvota ir suprojektuota. Baigusi vidurinę mokyklą Kretingoje ji buvo įstojusi į tuometį Kauno politechnikos institutą ir norėjo studijuoti architektūrą, tačiau tėvai gyveno Darbėnuose ir išsigando, kad vienintelis vaikas bus taip toli. Prašė grįžti arčiau – ji paklausė ir įstojo į tuometinį Mokytojų institutą Klaipėdoje.
Bet savo svajonės nepamiršo. Kai 1955 metais gavome sklypą ir pradėjome statyti namą, ji nusprendė įkurti žiemos sodą su fontanėliu, viskam vadovavo“, – prisimena A.Nausėda.
Vyras džiaugėsi, kad po didžiulių išbandymų jaunystėje tolesnis likimas susiklostė palankiai: Mokytojų institute susipažino su savo būsimąja žmona.
Abu studijavo fiziką ir matematiką.
„Ji man krito į akį, kai atvažiavo laikyti stojamųjų – turėjo labai gražius plaukus. Bet tuomet jai tik mokslai buvo galvoje – į mane nekreipė dėmesio.
Baigus mokslus ją paskyrė dirbti Vaiguvoje, tuomečiame Užvenčio rajone.
Aš tuo metu dirbau Klaipėdos radijo centre mechaniku. Mes susirašinėjome.
O 1956 metų kovą „susirašėme“, kaip tada sakydavo.
Gavome sklypą geroje vietoje ir ėmėme statyti namą – neturėjome jokių atostogų, visos vasaros – parduotos, nes amžinai reikėdavo kam nors skolas grąžinti. Jau pusšimtį metų čia gyvenu“, – pasakojo A.Nausėda.
Su sūnumi žaidė šachmatais
Šiuose namuose užaugo vaikai. Jo teigimu, sūnumi daugiausia rūpindavosi motina.
Ji dirbo mokytoja, namuose taisydavo mokinių sąsiuvinius, o Gitanas tuo metu šalia ruošdavo pamokas.
„Aš dirbau Celiuliozės gamykloje vyriausiuoju energetiku, pareigos atsakingos, bet vis vien ištaikydavau momentą ir parlėkdavau jo patikrinti.
Laisvalaikiu mes kartu žaisdavome šachmatais. Aš jam duodavau Michailo Talio, kitų didmeistrių knygeles ir nurodydavau, kokias partijas išmokti atmintinai.
Turėjau ketvirtą šachmatininko atskyrį, o Gitanas šešiolikos tapo Klaipėdos čempionu.
Prisimenu, sėdėdavau prie lentos, o jis vaikščiodamas diktuodavo ėjimus.
Jis dar lankė muzikos mokyklą, grojo gitara, nors aš norėjau, kad būtų akordeonistas, dainavo berniukų chore „Gintarėlis“. Buvo užsiėmęs.
Mokėsi gerai, tačiau įstoti į universitetą pirmaisiais metais po vidurinės baigimo nepavyko.
Tuomet sugrįžo į Klaipėdą, suradau jam darbą vaistų sandėlyje – ten dirbo valytoju, kroviku, šveitė tualetus.
Toks darbas nelabai jam patiko, todėl papildomai mokėsi matematikos ir kitais metais pradėjo studijas“, – prisiminimais dalijosi prezidento tėvas.
***
Visą straipsnį skaitykite šeštadienio „Lietuvos ryto“ priede „Gyvenimo būdas“.
