Žinomas klaipėdietis dailininkas D.Andriulionis ir jo žmona gamtininkė, ekologė Dovilė gimę to paties mėnesio tą pačią dieną – lapkričio 25-ąją. Nors poros gimimo metai gerokai skiriasi, jie sutaria, kad nejaučia, jog būtų skirtingų kartų atstovai.
Abiejų požiūriai į gyvenimą ir vertybes sutampa. Todėl sutuoktinius būtų galima laikyti tobula šeima, nors prieš ją kuriant mylimieji turėjo abejonių, būgštavimų dėl bendros ateities.
Dėdė – kone lėliukas
Kol nesusitiko, tapytojas ir jauna moteris nė nesapnavo, kad taps mylimaisiais, lauksis kūdikio ir susituoks.
„Neieškojau žmonos ir net nesitikėjau dar kartą sukurti šeimą. Likimas taip viską sudėliojo“, – tvirtino D.Andriulionis, kuris prieš sutikdamas Dovilę jau buvo senokai išsiskyręs su antrąja žmona. Su ja tapytojas vaikų neturėjo.
Menininkas pirmoje šeimoje su žmona susilaukė dviejų sūnų, vienas jų prieš trejus metus žuvo per autoavariją. 43 metų Matas iš pirmos santuokos gyvena Londone, augina 12 metų dukrą.
Dano anūkei buvo keista, kad jos dėdė – kone lėliukas. Mažuoju broliu labai džiaugiasi Matas, jam siunčia dovanų iš Londono.
D.Andriulionis neslėpė, kad gimus Sauliukui labai pagerėjo santykiai su vyresniu sūnumi, jie pradėjo artimiau bendrauti, dažnai kalbasi telefonu. Vėlyva tėvystė tarsi iš naujo subūrė visą šeimą.
Paveikė aukštesnės jėgos
Gyvenimo vingiai išties gali būti nenuspėjami. Taip beveik prieš penkerius metus nutiko Danui ir Dovilei.
„Klaipėdoje vyko Galerijų dienos, visame mieste buvo surengta daug parodų. Aš užsukau į jo dirbtuves. Ir tarsi apakau nuo gražių dirbtuvių, pamaniau, kaip aš nežinojau, kad tokių meniškų erdvių yra Klaipėdos senamiestyje“, – apie pažintį su būsimu vyru 2015 metų rugsėjį pasakojo D.Andriulionienė.
Tąkart menininkas jos nesužavėjo nei išvaizda, nei flirtu. Viešnia taip pat neapžavėjo tapytojo. Jis nepažįstamajai tik užsiminė, kad norėtų padovanoti albumą, bet jau buvo visus išdovanojęs. Todėl jie atsisveikino.
„Sakyčiau, kad aukštesnės jėgos paveikė, nes kitą dieną mes netikėtai susitikome senamiestyje. Aš pėdinau iš darbo, pasukau kitu keliu nei įprastai, o Danas tuo metu pusę minutės stovėjo gatvėje, o po to pasuko į tą pusę, kur aš ėjau. Mudu susitikome Teatro aikštėje, jis mane pakvietė kavos, pasišnekėjome“, – prisiminė Dovilė.
Tuomet D.Andriulionis moterį pakvietė draugauti feisbuke, pasiūlė aplankyti kito žinomo menininko parodą.
Kadangi Dovilė turėjo viešnią iš Vokietijos, ją kitą dieną pakvietė pasidairyti po parodą drauge. Moterys užsuko ir į D.Andriulionio dirbtuves.
„Taip po truputėlį mezgėsi mūsų ryšys“, – pasakojo Dovilė.
Pora pradėjo susitikinėti, po savaitės išsiaiškino, kad yra gimę tą patį mėnesį ir tą pačią dieną. Čia Dovilė taip pat įžvelgė sutapimą, kuris, gali būti, turėjo reikšmės jų likimams susisieti.
Daug laiko leidžia atskirai
„Mes esame laisvi žmonės, kurių nevaržo bendro gyvenimo taisyklės“, – tvirtino per dvi vietas su vyru gyvenanti D.Andriulionienė. Menininkas turi butą ir dirbtuves senamiestyje, ji su vaiku daug laiko praleidžia su savo motina jos bute.
Tad šeima pagyvena tai vienur, tai kitur. O šiuo metu siaučiant koronaviruso pandemijai dažniau būna atskirai kiekvienas savo namuose – vengia artimo kontakto saugodami nuo ligų sūnų.
„Dėl to, kad nuolat negyvename po vienu stogu, problemos nedarome, į tai žiūrime laisvai“, – tikino D.Andriulionienė. Jei jie nuolat būtų kartu, greičiausiai ne sykį per dieną susipyktų.
„Juokiamės, kad gyvename kaip meilužiai. Gerų santykių esmė ta, kad buities mažai“, – pripažino žmona.
Laisva gyvensena abiem tinka ir dėl to, kad skiriasi ir poros dienos režimas, įpročiai.
Dailininkas mėgsta pamiegoti iki vidurdienio, nes iki vėlumos tapo. O tuo metu, kol vyras miega, žmona jau būna daug darbų nuveikusi – septintą ryto keliasi sūnus, motina jį valgydina, prausia, su juo žaidžia, vėliau ruošia pietus.
„Danas rūko, man rūkymas nepatinka. Pati stebiuosi, kaip pakenčiu tą jo įprotį – nepakenčiu kitų rūkančių žmonių. Nesuvokiama, kaip galima rūkyti, išleisti pinigus žalingam įpročiui. Tik Danui kažkodėl darau išimtį“, – nusijuokė D.Andriulionienė.
Tapytojas su žmona ir sūnumi įprastai susitinka senamiestyje pasivaikščioti, kartais suka į mišką pakvėpuoti grynu oru. Jie mėgsta nueiti ir prie jūros, vasarą tėvas sūnų ne kartą vedėsi parodyti jachtų, nes pats – buvęs buriuotojas.
D.Andriulioniui nelengva sugaudyti mažylį, nes vaikas labai judrus. Bet tėvas džiaugėsi, kad Saulius labai smalsus, jam įdomu žvalgytis į jachtas, patinka ir dirbtuvėse žaisti su teptukais, piešti.
Sutuoktiniai lankosi vienas pas kitą, ir jiems toks gyvenimas tapo įprastas.
„Gyvename per dvi vietas, tai ji atvažiuoja su Sauliuku į senamiestį, tai aš pas juos važiuoju. Dovilė patogiau jaučiasi savo namuose, nes auginti vaikiuką labai padeda jos mama.
Aš daug laiko praleidžiu dirbtuvėse, man rūpi kūryba. Kai suskaičiavome, kiek parodų surengiau pernai, tiesiog pašiurpau – vienuolika!“ – pasakojo D.Andriulionis.
Žmoną taip pat stebina daugiau nei dukart vyresnio sutuoktinio produktyvumas: „Retas žmogus tokį kūrybingą gyvenimą gyvena. Danas daug ką daro, negali nedirbti.“
Tuokėsi dėl kūdikio
Kam reikėjo tuoktis, jeigu pora būna ir kartu, ir atskirai? Dovilei nelabai reikėjo vestuvių, bet Danas siekė prisiimti atsakomybę už moterį ir jų kūdikį.
Todėl 2017 metų rudenį pora įregistravo santuoką, kurią paskubino nuotakos nėštumas.
Bohemišką gyvenimą jaunystėje mėgęs D.Andriulionis tik būdamas brandaus amžiaus pasikeitė – atsirado daugiau atsakomybės.
Jaunystėje jam mažiau rūpėjo šeima, todėl po skyrybų mažiau bendravo su sūnumis.
„Dabar santykiai su Matu apsivertė – štai ką pakeitė vaikiuko gimimas. Vyresnėliui įdomu su manimi, kai jis atvyksta, nori susitikti. Sauliukas mane vėl suvedė su Matu“, – tikino tėvas.
Menininkas jaučiasi laimingas brandaus amžiaus dar kartą patyręs tėvystės džiaugsmą. O trečioji santuoka gal jam bus sėkmingiausia?
„Jeigu ne vaiko gimimas, mes tikrai nebūtume išdrįsę susituokti. Mes drovėjomės didelio metų skirtumo, bet mums patiems buvo keista, kaip galima taip puikiai sutarti“, – tikino D.Andriulionienė.
Draugaudamas Danas moters klausė, ar ji galėtų būti su juo laiminga? Tapytojas būtų leidęs neskubinti santykių ir palaukęs, kol ji kitą vyrą būtų sutikusi.
„Mes negalvojome apie vedybas tik dėl didelio metų skirtumo“, – pakartojo Dovilė, 2018 metų kovo 7-ąją pagimdžiusi sūnų.
Tad sūnus santuokos saitais sujungė žinomą menininką ir ekologę. Trečiąkart kurdamas šeimą D.Andriulionis išskirtinai rengėsi – užsakė juvelyrui pagaminti žiedus iš šviesaus atminimo savo motinos vestuvinio žiedo ir Dovilės mamos auksinės grandinėlės. Poros vestuvių simboliai buvo išgraviruoti pirmomis jų vardų raidėmis.
„Nesu svajotoja, todėl apie vestuves nesvajojau. Bet Danas stengėsi dėl manęs – ta proga rūpinosi žiedais. Man buvo keista, kad jis norėjo tokių tradicijų, labai stengėsi, aš stengiausi mažiau“, – nusijuokė D.Andriulionienė.
Moteris buvo nusiteikusi prieš didelę šventę, todėl vestuvių dieną jiedu su liudininkais įregistravo santuoką ir po ceremonijos papietavo kavinėje.
Nuotakai jos mama buvo atidavusi savo vestuvinę suknelę. Bet Dovilė nenorėjo į ją spraustis, nes jau buvo su pilvuku. Ji nusipirko savo mėgstamos – mėlynos – spalvos suknelę ir ja pasipuošė vestuvėms. Su šiuo rūbu nuotaka gerai jautėsi.
Nors Dovilė nesapnavo, kad ištekės už vyresnio žinomo menininko, atsukusi laiką atgal ji pripažino, jog po ekologijos studijų Vilniaus universitete grįžusi į gimtąją Klaipėdą jautėsi vieniša. Studijų metais Dovilė atliko praktiką Švedijoje, stažavosi Jungtinėse Amerikos Valstijose – gyveno aktyvų gyvenimą, turėjo daug draugų.
Bet Klaipėdoje bičiulių nebuvo. „Nykus gyvenimas. Tik sutikus Daną jis tapo prasmingas“, – tarstelėjo moteris. Dovilės motina neprieštaravo jos draugystei su vyru, kuris už ją pačią šiek tiek vyresnis. Motina leido dukteriai pačiai kurti savo laimę.
Juolab Dovilės tėvai senokai išsiskyrę, todėl ji tvirtos šeimos pavyzdžio neturėjo.
„Iš Dovilės mamos nepastebėjau ir dabar nepastebiu, kad būtų koks nors prieštaravimas. Santykiai labai geri.
Ji labai myli mūsų vaikiuką, padeda auginti“, – tvirtino D.Andriulionis.
Rūpinosi, kad gimtų sveikas
Kai Dovilė mylimajam pasakė, jog laukiasi kūdikio, Danas labiausiai jaudinosi tik dėl to, kad mylimajai pavyktų sėkmingai išnešioti gyvybę ir kad gimtų sveikas vaikas.
Būsimoji motina atliko genetinius tyrimus, paaiškėjo, kad susilauks sveikos atžalos. Ir draugai medikai ramino būsimą tėvą: „Jie sakė, kad nuo vyro amžiaus nedaug priklauso genetinės kūdikio ligos, nuo moterų daugiau.“
Dėl to, kad gims sūnus, D.Andriulionis džiaugėsi: „Doviliukė labai norėjo vaikiuko, buvo matyti, kad jai reikėjo ir dabar reikia. Jai pirma santuoka, todėl jutau, kad ji labai nori kūdikio.“
Kai pažįstami sužinojo, kad žinomas menininkas taps jaunu tėvu, daugelis jį kritikavo, jog tai pavėluota tėvystė.
„Kai kurie bičiuliai kritiškai į mane žiūrėjo, bet dabar sūnui jau dveji metai, visi įprato, viskas gerai. Man atrodo, kad draugai daugiau pavydi“, – juokėsi D.Andriulionis.
Vaikų gimimas ne šimtu procentų priklauso nuo vyrų amžiaus. Būna, kad ir jauni negali jų turėti. Todėl ne veltui sakoma, kad vaikai patys pasirenka tėvus, o ne tėvai juos.
Menininkas pašmaikštavo: „Dievas juokiasi, kai planuoji.
Kai neplanuoji, daug kas susiklosto savaime. Džiaugiuosi, kad turiu labai smagų vaikiuką, bet turbūt visi tokio amžiaus vaikai labai mieli.“
Tėvystė brandžiame amžiuje turi daugiau privalumų ar trūkumų? D.Andriulionis mato tik privalumus, kuriuos jam padeda atskleisti rūpestinga ir išmintinga žmona.
Bendraudama pora nejaučia nepatogumų ar skirtingoms kartoms būdingo kitokio mąstymo, todėl Dovilė priima vyro draugus, jai tinkančius į tėvus, o Danas – jos, tinkančius į vaikus.
Dailininkas pažįsta keletą puikių žmonos draugių ir nejaučia, kad kalbėtųsi lyg su vaikais.
„Matyt, mano gyvenimas ir kūryba išmokė rasti bendrą kalbą su bet kurio amžiaus žmonėmis“, – sakė tapytojas.
Dovilė neslėpė, kad studijų metais draugavo su bendraamžiu vaikinu.
Jų meilei buvo lemta trukti ketverius metus – jaunuolis žuvo išvykęs į kalnus.
Kai susipažino su tapytoju, Dovilė įsitikino, kad su gerokai vyresniu vyru santykiai gali tęstis ilgiau, nei kartais jie galėtų tęstis su vienmečiu.
„Juk ir jaunas vyras gali mirti, gali tave palikti, ir santykiai nutrūks. Kodėl reikėtų bijoti pradėti santykius su vyresniu žmogumi? Tegul jie trunka tiek, kiek bus lemta“, – dėl ateities su vyresniu vyru nesibaimino D.Andriulionienė.
Menininko darbai papuoš sukneles
D.Andriulionienė vis labiau supranta vyrą menininką, kad jam nelengva uždirbti duonos šeimai, nes jo paveikslai brangūs, mažai kas perka. Tačiau jaunajai žmonai kilo idėja, kaip greičiau parduoti vyro kūrinius.
„Dano tapybos technika daugiasluoksnė, medžiagos kūrybai brangios. O tapydamas paveikslą vyras prie jo dirba mėnesį, už tai jis turėtų gauti atitinkamą atlygį. Ne kiekvienas žmogus šiais laikais meną supranta, ne kiekvienas turi pajamų, kad tą meną įpirktų. Todėl sugalvojau atspausdinti Dano paveikslus ant audinio ir siūti sukneles“, – tvirtino menininko vadybininke tapusi žmona.
Pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms D.Andriulionienė neketino grįžti į valstybės tarnybą, kurioje dirbo iki sūnaus gimimo. Ekologė jau kuria suknelių modelius ir ieško siuvėjos, kuri įgyvendintų sumanymą. Gali būti, kad netrukus ir Dovilė pasipuoš drabužiu, perteikiančiu vyro kūrinius.
