30-metės boksininkės Austėjos Aučiūtės gyvenime netrūko nei įspūdingų pergalių ringe, nei skaudžių išbandymų už jo ribų.

Pasaulio jaunių čempionato bronzos medalio laimėtoja, daugkartinė Airijos ir Lietuvos čempionė prieš penkerius metus išgirdo diagnozę, po kurios nežinojo, ar apskritai išgyvens.

Daug sportinės patirties sukaupusi boksininkė šiandien į savo patirtį žvelgia kitomis akimis ir pabrėžia tai, kas jai svarbiausia.

„Daug metų sportą laikiau pirmoje vietoje virš visko, atidaviau viską sportui, tiek savo laiką tiek sveikatą. Tačiau ateina laikas ir supranti, kad tai netiesa. Pirmoje vietoje turi būti Dievas ir artimi žmonės", – paaiškino bokso čempionė.

[[ge:lrytas:lrytas:249335]]

Vos neatsisakė Lietuvos pilietybės

Būdama aštuonerių su šeima išvyko gyventi į Airiją. Į Lietuvą ji grįžo neplanuotai. Su Airijos rinktine išvykusi į varžybas, Austėja negalėjo dalyvauti, nes neturėjo šios šalies pilietybės. Tuo metu buvo pradėjusi jos gavimo procesą, tačiau atostogų metu grįžusi į Lietuvą sutiko trenerį, kuris pasiūlė neskubėti.

[[ge:lrytas:lrytas:41243574]][[ge:lrytas:lrytas:40911586]][[ge:lrytas:lrytas:42240924]][[ge:lrytas:lrytas:42154454]][[ge:lrytas:lrytas:42136621]]

„Susitikau su dabartiniu treneriu, jis pasakė neimti Airijos pilietybės, nes prarasčiau lietuvišką. Pakvietė atvykti į Lietuvą ir čia sudalyvauti varžybose“, – prisiminė Austėja.

Su treneriu ji susipažino visiškai atsitiktinai – grįžusi į Lietuvą ieškojo, kur galėtų sportuoti, taip jų keliai susikirto.

Pamažu vis dažniau grįždama į Lietuvą, Austėja galiausiai nusprendė čia pasilikti. Ji įstojo į Klaipėdos universitetą, kur studijavo pedagogiką. „Baigiau ir bakalauro, ir magistro studijas“, – sakė ji. Šiandien moteris dirba mokytoja ir kuria gyvenimą Lietuvoje.

Nežinojo, ar išgyvens

Prieš penkerius metus Austėjai auglys buvo aptiktas visiškai atsitiktinai – po mentės traumos pacientę apžiūrėjęs gydytojas nusiuntė atlikti rentgeno tyrimo.

Jo metu pastebėta įtartina dėmė, todėl papildomai nuspręsta ištirti ir galvą. Taip netikėtai paaiškėjo diagnozė.

Navikas rastas smegenėlėse, pavojingoje vietoje, aplink buvo apsivijusi kraujagyslė. Visa tai vyko pandemijos metu.

Operacija iškart suorganizuota praėjus maždaug mėnesiui nuo auglio aptikimo – gydytojai viską suorganizavo greitai.

Operacija buvo sudėtinga ir truko šešias valandas, tačiau, kaip teigė pašnekovė, praėjo sklandžiai. Prieš ją moteris buvo perspėta apie galimas rizikas – kad gali nebevaikščioti, viską teks mokytis iš naujo, gali sutrikti atmintis, o blogiausiu atveju – net neatsibusti.

„Ačiū Dievui, viskas praėjo gerai. Esu labai dėkinga savo gydytojui Vyteniui Trumpickui, kuris ir atrado auglį bei neurochirurgui Arimantui Tamašauskui, dariusiam galvos operaciją“, – džiaugėsi boksininkė.

Didžiausią įtampą sportininkei kėlė nežinomybė prieš operaciją. „Tai ir buvo didžiausias stresas, nes buvau viena – karantino metu nieko neįleido. Užsidariusi kambaryje prisigalvoji visko. Gydytojai pasako, kad pasekmės gali būti įvairios, todėl ta naktis prieš operaciją buvo labai sunki. Nemeluosiu, buvo visokių minčių. Bet ryte atsikėliau nusiteikusi gerai“, – pasakojo ji.

Apie savo patirtį moteris pasidalijo ir socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.

„Šiuo metu nesportuoju – darau pertrauką, nes turėjau daug kitų operacijų ir traumų. Psichika išvargo, todėl supratau, kad reikia pailsėti ir skirti laiko sau. Atsistatydama psichologiškai nusprendžiau pasidalinti šia istorija – kaip priminimu, kad sportas tėra sportas“, – sakė pašnekovė.

[[ge:lrytas:lrytas:42319397]]

Pasak pašnekovės, svarbu suprasti, kad viskas gyvenime yra laikina, todėl būtent tai ji ir norėjo pabrėžti atvirai kalbėdama apie savo patirtį. Austėja pridūrė sulaukusi nemažai palaikymo – tiek iš artimųjų, tiek iš nepažįstamų žmonių.

Moteris taip pat juokavo, kad profesionalus sportas – tarsi diagnozė: per visą karjerą jai yra darytos net devynios operacijos. Visos jos buvo susijusios su traumomis – operuoti keliai, plaštaka, petys.

„Čia ne nuo sporto, o nuo mano pačios kaltės – stengiesi per jėgas, per negaliu, tuomet ir gaunasi taip“, – paaiškino Austėja.

Pasiekimai ringe atima žadą

Sporto kelyje moteris yra pelniusi ne vieną aukštą įvertinimą. „Airijoje buvau čempionė devynis kartus, pasaulyje iškovojau trečią vietą, o Lietuvos čempione tapau septynis kartus“, – dalijosi Austėja.

Sportuoti ji pradėjo visai netikėtai – vaikystėje tėtis pasiūlė pabandyti, ir tai Austėją iškart įtraukė. Tuo metu jai buvo dešimt metų. Šiandien ji yra padariusi pertrauką – sportuoja, tačiau varžybose nedalyvauja.

Austėja prisimena, kad sportinis užsispyrimas formavosi nuo mažens. „Buvau apkūni ir stambesnė mergaitė, todėl pradžia tikrai nebuvo lengva, tačiau turėjau ryžto ir valios“, – pasakojo ji, pabrėždama, kad būtent tai padėjo išsilaikyti sporte.

Vėliau pradėjo dalyvauti varžybose, pastebėjo, kad gerai sekasi, todėl atsivėrė galimybės keliauti ir varžytis tarptautiniu mastu, iš kur parsivežė ne vieną medalį.

Tuo pačiu metu Austėja žaidė ir futbolą rinktinėje, tačiau treneris skatino pasirinkti – boksą arba futbolą. Pasak jos, sprendimą nulėmė pasiekimai bokse. „Kai pradėjau laimėti medalius, pasirinkimas tapo aiškus“, – sakė ji.

Galutinai apsispręsti nebuvo sunku, nors futbole taip pat sekėsi puikiai – būdama penkiolikos metų ji jau žaidė su suaugusiomis sportininkėmis.

Užsiimdama boksu vaikystėje, moteris sako tuo metu dar nesusimąsčiusi apie didelius pasiekimus ar ateities tikslus, tačiau suaugusi suprato, kiek daug tai pakeitė jos gyvenime.

„Sportas man išugdė didžiulę discipliną – negalėjau daryti to, ką darė mano bendraamžiai. Nebuvo nei švenčių, nei pramogų – tik treniruotės ir rutina“, – teigė ji.

[[ge:lrytas:lrytas:42319425]]

Pasak Austėjos, būtent toks gyvenimo būdas padėjo užauginti stiprią valią ir vidinį tvirtumą, kurie praverčia ne tik sporte, bet ir kasdienybėje.

Tiesa, moteris svarstė, kad visas dėmesys tik sportui šiek tiek ir pakenkė. „Daug metų sportą laikiau pirmoje vietoje virš visko, atidaviau viską sportui, tiek savo laiką tiek sveikatą. Tačiau ateina laikas ir supranti, kad tai netiesa. Pirmoje vietoje turi būti Dievas ir artimi žmonės", – paaiškino bokso čempionė.

Būdama mokytoja tapo švelnesnė

Šiuo metu moteris sako daugiau dėmesio skirianti sau ir savo psichologinei savijautai. Nors sporto visiškai neatsisakė, juo užsiima mėgėjiškai ir didelių tikslų sau nebekelia. „Jei sugalvosiu – dar sudalyvausiu“, – teigė ji.

[[ge:lrytas:lrytas:42319298]]

Kalbėdama apie psichologinę sveikatą, Austėja pabrėžė sąmoningai besirenkanti veiklas, kurios teikia džiaugsmą: tęsia mokslus, daug dėmesio skiria darbui, skaito knygas. Pasak jos, būtent tai padeda išlaikyti vidinę pusiausvyrą ir gerą savijautą.

Austėja jau trečius metus dirba fizinio ugdymo mokytoja Juknaičių pagrindinėje mokykloje, Šilutės rajone. Pasak jos, ši profesija pakeitė požiūrį į žmones – dirbdama su vaikais tapo švelnesnė.

„Iš jų labai daug išmoksti. Niekada negalvojau, kiek vaikai gali prisidėti prie saviugdos. Pamatai, kokie skirtingi jų charakteriai“, – pasakojo ji. Austėja pabrėžė, kad su kiekvienu vaiku stengiasi bendrauti individualiai, prisitaikydama prie jo būdo – vieni yra jautresni, kiti linkę daugiau pasakoti. Ji džiaugiasi užmezgusi stiprų ryšį su mokiniais, o dalį jų, savo auklėtinius jau netrukus išlydės į 11 klasę.

Šiuo metu Austėja taip pat studijuoja, kad įgytų paramediko kvalifikaciją– mokslus pradėjo šių metų sausį Palangoje. Studijos truks pusantrų metų.

„Tikiuosi, kad tai bus labai prasmingas darbas“, – sakė ji. Moteris pridūrė, kad jai artimas adrenalinas ir greitas reagavimas: „Svarbu greitai mąstyti, priimti sprendimus. Jaučiu, kad šioje srityje galėčiau realizuoti save ir padėti žmonėms.“

Vis dėlto, galutinio sprendimo dėl ateities veiklų ji dar nėra priėmusi. Šiuo metu Austėja dirba ir bokso trenere – treniruoja suaugusiuosius mėgėjų grupėje.

Įspūdingas pergales keitė skausmingi išbandymai: Lietuvai pergales skynusi bokso čempionė žiūrėjo mirčiai į akis