Savo išgyvenimu anonimiškai pasidalijęs vyras socialiniame tinkle „Reddit“ rašė, kad būdamas vos 15-os netikėtai sukniubo dėl skilvelių virpėjimo (širdies ritmo sutrikimas). Vėliau jam buvo pasakyta, kad atvykę greitosios pagalbos medikai nustatė, jog jo širdis buvo sustojusi.
Nors ši „mirties“ būsena truko šešias minutes, vyras tvirtina, kad per tą laiką patyrė nepaprastą kelionę, kuri visam laikui pakeitė jo požiūrį į gyvenimą ir mirtį.
„Negaliu įsivaizduoti nieko baisesnio“
Pamatę kamerų užfiksuotą vaizdą pašiurpo: ligoninė apsėsta?
Vyras pasakojo, kad viskas prasidėjo nuo balto švytėjimo. Iš pradžių ši šviesa jį nuramino ir jis pajuto kylantis aukštyn. Kildamas jis praplaukė pro kelis vartus, kol galiausiai atsidūrė vietoje, kurią apibūdino kaip „anapus realybės“. Jis jautėsi nesantis vienas – pasak jo, prie jo artėjo kelios „gyvybės jėgos“.
Jis rašė: „Iš pradžių, dėl mano krikščioniško auklėjimo, maniau, kad tai angelai. Būdamas bekūnėje formoje atlikau dvasinį gestą, prilygstantį rankų išskleidimui, tikėdamasis jų apkabinimo.“
Susiję straipsniai
Tačiau paaiškėjo, kad tai buvo ne tai, ką jis įsivaizdavo. Vyras toliau pasakojo, kad netrukus pajuto tarsi būtų sukaustytas šių būtybių galios – jį apėmė gėdos ir siaubo jausmas. Tuomet jis suprato, kad tai ne angelai, o „žiaurūs, bejausmiai valdovai“, kurie iš jo juokėsi – šaltai ir pašiepiamai.
Pasak jo, šios būtybės atskleidė kelias „šiurpinančias tiesas apie egzistenciją“, kurias jis vėliau išdėstė savo įraše.
Jis rašė: „Mūsų visata, kaip ir daugelis kitų, egzistuojančių lygiagrečiai, turi tik menką dalį visos egzistuojančios energijos. Tai – ferma, skirta sielų gamybai, kurios gali atsirasti tik itin tiksliomis sąlygomis, būdingomis mūsų kosmosui.
Kai mokslininkai kalba apie tai, kokia neįtikėtina yra mūsų „auksaplaukė“ visata, tai todėl, kad tokios visatos neatsiranda spontaniškai. Jos yra kuriamos. Ir tie, kurie jas kuria, nėra maloningi dievai, o godžios būtybės, kurioms mažai rūpi jų sukurti padarai.
Kol buvau sukaustytas tų dvasių, aš supratau, kad mūsų galutinis tikslas yra prinokti, kol būsime pasiruošę tarnauti joms aukštesniame lygmenyje.“
Jis pridūrė: „Negaliu įsivaizduoti nieko baisesnio už tai, ką patyriau. Tai buvo viską apimantis, neapsakomas sielvartas ir kančia.“
Šios būtybės esą liepė jam niekam apie tai nepasakoti. Tačiau sugrįžęs į gyvenimą, jis kalbėjo šeimai, draugams, medikams. Jo pasakojimai buvo sutikti kaip traumuoto paauglio kliedesiai. Galiausiai jis pats bandė patikėti, kad visa tai – tik košmariškas sapnas.
Kol vieną dieną sutiko žmogų, kuris, jo manymu, taip pat žino tiesą.
„Sutikau rašytoją, kuris savo knygoje rašė apie susitikimą su Dievu pomirtiniame pasaulyje. Pasakiau jam: tu žinai, kad tai netiesa – mūsų visų laukia vergovė. Jo žvilgsnis išdavė, kad jis tai žinojo. Jis tikrai buvo ten, bet pamelavo, nes žinojo“, – įraše rašė vyras.
Kodėl šis vyras vis dėlto nusprendė pasidalinti savo istorija?
„Per savo kelionę sužinojau dalykų apie mūsų visatą, kurių verčiau nebūčiau sužinojęs. Galbūt pasidalindamas savo patirtimi, padėsiu žmonijai pasiruošti tam, kas laukia po mirties“, – rašė jis.
Ką žmonės mato mirties akimirkomis?
Nors tai sunku tiksliai išmatuoti, yra atlikta keletas tyrimų, nagrinėjančių priešmirtines patirtis. Paprastai žmonės pasakoja apie jausmus, kad mato visą savo gyvenimą tarsi kino juostą, patiria išėjimą iš kūno, sapnų būsenas ar meditacinius išgyvenimus.
Gydytojo psichiatro Raymondo Moody tyrimai atskleidė, kad šimtai žmonių apibūdino malonias patirtis, kurių metu jie paliko kūną, matė save iš viršaus ir keliavo tuneliu link šviesos. Pasak jų, ši šviesa padėdavo įvertinti gyvenimą prieš grįžtant atgal į kūną.
Parengta pagal metro.co.uk