Su vyru esame 11 metų kartu, turime du vaikus – 9 ir 4 metų.
Drauge ramiai pragyvenome 8 metus. Pasitaikius didesnei ar mažesnei progai vyras, kaip ir kiekvienas žmogus, pavartodavo alkoholio.
Pastaruosius dvejus metus progų vartoti alkoholinius gėrimus pradėjo atsirasti „iš oro“. Jau pusę metų vyras nuolat išgėrinėja, būna, kad net po 6 dienas per savaitę. Nė vienas savaitgalis be alkoholio nepraeina.
Dėl vyro išgėrinėjimo nuolat kyla didelių pykčių. Aš alkoholį vartoju labai saikingai. Pastaruoju metu išvis jo nebevartoju, nes nebegaliu pakęsti girtuoklių.
Po vyro išgėrimų nuolat kenčia namų apyvokos daiktai: durys, sienos, indai ir kt. Prieš mane ir vaikus rankos nekelia.
Nuolat pykstamės, kivirčus girdi vaikai. Jis nepripažįsta jokios bėdos, jam tai atrodo normalu.
Ne kartą norėjau su vaikais išsikraustyti – turiu, kur išeiti, bet ir bijau jį palikti, kad namų nepaverstų landyne ir pats labiau nenusigertų.
Bandžiau kalbėti ir nekalbėti, barti ir nebarti už tokį elgesį, bet niekas nesikeičia.
Pati pasidariau labai nervinga, labiau susinervinus, „susuka“ nugarą arba išgriūnu.
Kaip man elgtis? Gal kreiptis į kokį specialistą?
„Nervų kamuoliukas“
***
Atsako psichologė, Geštalto terapijos praktikė Ramunė Truncė:
Galėčiau pasakoti panašių istorijų, užduoti klausimų, kad pati atrastumėte atsakymus, jei susitiktume konsultacijose. Taip pat galėčiau pasiūlyti paskaityti vieną kitą knygą šios problemos tematika. Galėčiau, tačiau viskas priklauso nuo jūsų.
Suprantu, kad išgyvenate sudėtingą dilemą – tarp noro padėti vyrui ir noro padėti sau. Viską pati parašėte, mielas „Nervų kamuoliuk“, kaip pati save pavadinote.
Kaip manote, kuo tas „nervų kamuoliukas“ taps dar po metų-dviejų?
Ar tikite, kad galite pakeisti tai, ką vyras savanoriškai pasirinko? Juk nepasirinko meilės ir ramybės jums, jūsų vaikams ir jūsų namams. Deja, jis pasirinko žaidimą, kuris niekur neveda, kuris skaudina jus, traumuoja vaikus, griauna namus.
Sustokite ir pagalvokite, būdama labai sąžininga sau, ar norite tęsti šį žaidimą. Kokį vaidmenį jame norite suvaidinti: gelbėtojos, aukos, „nervų kamuoliuko“?
Gyvenimas kupinas galimybių. Kam rinktis tai, kas jas atima ir naikina?
Suprantu, kad vis dar mylite savo vyrą ir jis jums rūpi kaip žmogus. Tad padėkite jam drąsiau pasakydama: „Ne, aš nežaisiu šito žaidimo.“
Atsisukite į save ir savo vaikus, pagalvokite, ką gražaus norite nuveikti kartu. Išmokykite juos savo pavyzdžiui laikytis pagrindinės taisyklės – kad ir kas nutiktų, visada galime rinktis.
Kaip rašo Helmutas Kolitzusas knygoje „Vyrai gėrė, vyrai gers“, kurią rekomenduoju paskaityti: „Savitarpio pagalbos grupėse (gyvenant su alkoholio priklausomybe sergančiais artimaisiais) populiari šiek tiek pakeista pasaka apie varlių karalių: „Ar girdėjai apie moterį, kuri pabučiavo varlę? Ji tikėjosi, kad varlė pavirs princu. Tik atsitiko kitaip: ji pati pavirto varle.“
Linkiu aiškumo ir ryžto kurti savo gyvenimą. Psichologinė pagalba, žinoma, sustiprintų jus, padėtų išsivaduoti iš baimių, klaidingų įsitikinimų, padėtų atrasti vidinius resursus.
Turite klausimų psichologui? Rašykite mums psichologas@lrytas.lt.
