Močiutė pražudė anūką – kaip tokios šeimos gyvena po nelaimės?

Moteris ir šalia sėdėjęs vaiko tėvas iš karto nesuprato, kas įvyko, tad berniukas buvo velkamas apie 8 metrus. Smarkiai sužalotas vaikas reanimacijoje mirė.

Skaudi nelaimė įvyko ir prieš kelerius metus Vilniuje, kai miesto autobusas partrenkė ir mirtinai sužalojo per pėsčiųjų perėją ėjusią mažametę mergaitę ir jos močiutę. Tada abi žuvo vietoje.

Ar įmanoma susitaikyti su tokiomis tragedijomis, kai per neapdairumą ar neatsargumą žūsta niekuo dėtas vaikas ir ar yra tikimybė, kad po mirtimi pasibaigusių nelaimių šeimoje įsivyraus taika ir ramybė?

Psichologas Marius Daugelavičius tvirtino, kad viskas priklauso nuo startinės pozicijos. Kitaip tariant, tolimesni santykiai priklauso nuo to, kokie jie buvo iki nelaimės.

„Įvyko skaudi nelaimė. Bendravimas po tragedijos tikrai įmanomas. Sunku būtų tuo atveju, jeigu nelaimė būtų įvykusi dėl alkoholio ar narkotikų. Tada būtų galima jausti kaltę, bet jei nelaimė įvyko netyčia, viskas visai kitaip. Gyvenimas tęsiasi.

Pačiam žmogui sunku visą gyvenimą nešiotis kaltės jausmą. Normalu, kad ta moteris, kuri suvažinėjo vaikelį, jaučiasi kalta ir patyrė psichologinę traumą“, – įsitikinęs psichologas.

Po įvykusios tragedijos šeima turėtų kuo daugiau bendrauti. Atviras pokalbis, M.Daugelavičiaus manymu, tikrai padėtų. Reikia išsakyti savo emocijas ir nuogąstavimus, jausmų negalima ignoruoti. Kuo daugiau močiutė parodys skausmo ir nerimo, tuo greičiau vaiko tėvai lengviau atleis ir susitaikys su įvykusia tragedija. Kai žmogus gailisi, daug lengviau atleisti.

Normalu, kad šeimoje bus ir pykčio, tačiau labai svarbu bendrauti ir tarpusavyje kalbėtis. Kuo nuoširdesni santykiai, tuo bus mažiau pykčio šeimoje. Žmonės turi suvokti, kad įvyko nelaimė, nuo kurios niekas nėra apsaugotas.

„Skausmas lieka, tačiau kartais jis net suartina. Kuo labiau močiutė parodys savo jausmus ir skausmą, tuo mažiau bus pykčio ir konfliktų.

Po tokios nelaimės nereikėtų vieniems nuo kitų atsiriboti. Atstumas problemų neišspręs, atvirkščiai, žmonės turi kuo daugiau kalbėtis.

Susidariusią įtampą šeimoje galėtų palengvinti atviri pokalbiai, kaltės pripažinimas, gailėjimasis ir užuojautos parodymas“, – tvirtino M.Daugelavičius.