Filmuke, pavadintame „Mąstymo testas“, pradžioje prašoma mintyse atlikti tam tikrus matematinius veiksmus.
Veiksmai – vis sunkesni, laiko pagalvoti – mažai. Ir galiausiai paprašoma pagalvoti apie kokį nors įrankį ir spalvą.
Ir čia dauguma žiūrovų lieka be žado – tą atspindi ir masiškai rašomi komentarai. Mat beveik visi pagalvoja apie tą patį įrankį ir tą pačią spalvą.
Jeigu dar nesate atlikę šio „Mąstymo testo“, žemiau neskaitykite, o pirma pasižiūrėkite vaizdo įrašą.
Tai, apie ką pagalvoja beveik visi – raudonas plaktukas.
„Tu pagalvojai apie raudoną plaktuką!“ – triumfuodami skelbia filmuko kūrėjai ir nurodo, kad apie tokį tokios spalvos įrankį pagalvoja 98 proc. žmonių. Likusieji 2 proc., esą, turi kitokį mąstymą.
Dėl procentų galima kiek abejoti, bet neabejotina viena – apie raudoną spalvą ir plaktuką kaip įrankį pagalvojančių žmonių daugiau, nei apie kitas spalvas ar įrankius.
Kodėl? Ar raudono plaktuko vaizdas kažkokiu būdu įteigiamas į žmogaus smegenis per liepiamus atlikti matematinius veiksmus?
Iliuzionistas Tomas Šimkus panašius triukus atlieka per savo pasirodymus ir beveik visada sulaukia apstulbimo ir susižavėjimo reakcijų. Vyras paaiškino, kokiems mūsų mąstymo mechanizmams reikia dėkoti už tokį efektą.
„Skaičius sudėti prašoma siekiant nukreipti dėmesį, kad žmogus būtų užsiėmęs kažkokia veikla. Kai žmogus dirba su tais skaičiais, ir jo staiga paklausia apie spalvą ir įrankį – jis pagalvoja apie tokius, kurie pagal statistiką yra pagalvojami dažniausiai“, – aiškino T.Šimkus.
Pasak iliuzionisto, tikrai ne visi žmonės pagalvoja apie raudoną plaktuką. Tačiau, pagal statistiką, mėgstamiausia žmonių spalva yra raudona, antroje vietoje – mėlyna, o toliau eina visos kitos spalvos.
„Panašiai ir su įrankiu. Jeigu man lieptumėte greitai pagalvoti apie kokį nors įrankį, tikėtina, kad pagalvočiau apie plaktuką. Spėju, kad pagal statistiką pirmoje vietoje būtų plaktukas, antroje – pjūklas.
Lygiai taip pat, paprašius pagalvoti apie kokią nors daržovę, dažniausiai žmonės pagalvoja apie morką“, – dėstė iliuzionistas.
Jam pačiam savo kailiu yra tekę patirti, ką reiškia būti „apmulkintam“ tokia iliuzija. „Man draugas parodė lapelį, ant jo kažką parašė, padėjo ant stalo. Tada liepė mintyse skaičiuoti. Skaičiavau, skaičiavau, skaičiavau – ir tada man liepė labai greitai pasakyti daržovę. Pasakiau „morka“ ir likau priblokštas“, – prisipažino T.Šimkus.
Kai žmogaus dėmesys sukoncentruotas į tam tikrą veiklą (skaičiavimą), ir staiga jam užduodamas labai netikėtas klausimas – labai tikėtina, kad žmogus pasirinks statistiškai dažniausiai pasirenkamą atsakymą. Žmogus šoks prie pirmo varianto, kuris jam šauna į galvą.
Iliuzionistas gali paprašyti žiūrovų pasirinkti tam tikrą daiktą, miestą, kortą, žinodamas, kokius paprastai žmonės dažniausiai renkasi. Svarbu, kad nebūtų laiko pagalvoti.
T.Šimkus, daug triukų atliekantis su kortomis, išdavė paslaptį, kokią kortą žmonės statistiškai dažniausiai pasirenka. Paprašyti pagalvoti apie bet kokią, dažniausiai jie pagalvos apie vynų tūzą. Kodėl? Gal ši korta daugumai graži, įspūdinga. Tiesa, merginos dažnai pasirenka širdžių damą.
„Jeigu norite padaryti draugui įspūdį, įsikiškite į kišenę vynų tūzą ir priėję užduokite seriją matematinių veiksmų, tada paprašykite pagalvoti apie bet kokią kortą. Kas bus, jeigu draugas pasakys ne vynų tūzą? Beliks nusijuokti ir pasakyti – „geras, o aš pagalvojau visai apie kitą““, – juokavo T.Šimkus.
