Konferencijos rengėjai – pedagogas.lt bei Lietuvos vaikų ir jaunimo centras – pasiūlė dalyviams kiek kitokį nei įprasta konferencijos formatą. Vienu metu vyko dvi skirtingos sesijos. Abiejose buvo kalbama apie emocinį intelektą ir jo svarbą, žvelgiant iš kiekvienai grupei aktualių požiūrio taškų.
Sertifikuota socialinio-emocinio intelekto ir asmenybės ugdymo trenerė Vilma Juškienė konferencijoje kalbėjo apie proto ir jausmų dermės svarbą priimant sprendimus. Ji savo pranešime pasidalino emocinio intelekto tėvu laikomo D. Golemano mintimi: kol nesusitvarkysime su savo emocijomis, tol nenukeliausime toli, kad ir kokie protingi būtume. Tai reiškia, kad protas ir jausmai yra tarsi dvi skirtingos mėnulio pusės, negalinčios egzistuoti viena be kitos.
V.Juškienė savo pranešime palietė itin jautrią temą. Konferencijos dalyviams ji uždavė klausimą, kiek kartų esame girdėję kitus sakant „Baik liūdėti, nustok bijoti...“ O kiek kartų esame patys tai ištarę? Tokie ir panašūs teiginiai, kai kiekvienas pagal save nusprendžiame, kiek laiko kitam „galima“ išgyventi konkretų jausmą, yra ne kas kitas kaip psichologinis smurtas. Pranešėjos teigimu, apie tai itin svarbu kalbėtis su švietimo bendruomenės atstovais, kurie turi milžinišką galią šiems dalykams pakeisti.
Kalbėdama apie emocinį intelektą V.Juškienė sakė negalinti nepaminėti tokių savybių kaip kantrumas, valia, smalsumas, pasitikėjimas ir tikėjimas. Ugdydami šias savybes mes daromės emociškai brandesni. Pranešėja pateikė pavyzdžių. Šiuo metu itin išpopuliarėję 30-ties dienų iššūkiai, kai atsisakoma saldumynų, mėsos ar dar ko nors, yra ne kas kitas kaip valios ir kantrybės ugdymas. Priversdami savo kūną prisitaikyti prie pakitusių sąlygų, mes jį pratiname, kad nepatogumas yra išveriamas. Perkėlę šiuos pojūčius į kitas situacijas, jas išgyvensime lengviau. Jei kalbėtume apie tikėjimą, jis taip pat yra glaudžiai susijęs su emociniu intelektu. Tikėdami, kad šioje žemėje yra kažkokia kita ją valdanti jėga, neužsikrauname sau atsakomybės už milžinišką bendruomenę.
Socialinių mokslų daktaras Mantas Tvarijonavičius, pradėdamas savo pranešimą, uždavė klausimą: geriau būti protingam, gabiam ar išmintingam? Būtent į šias 3 dalis būtų galima skirstyti 7 intelekto rūšis. Emocinis intelektas lygus išminčiai. Prisimenant puikų dr. M. Tvarijonavičiaus emocinio intelekto palyginimą su automobiliu, tai reiškia – žinau, kaip veikia mano „automobilis“ ir suprantu kelių eismo taisykles.
Tačiau lektoriaus pranešimo metu buvo galima išgirsti ir perspėjimų. Jis pabrėžė, kad emocinis intelektas lygiai taip pat kaip atominė fizika turi ir tamsiąją pusę. Emociškai brandūs asmenys itin dažnai yra linkę labiau manipuliuoti kitais. Išimtis egzistuoja tik tais atvejais, kai emocinį intelektą papildo labai tvirti moraliniai principai. Taigi be galo svarbu dirbant su vaikais, kartu dirbti ir su jų tėvais, kad lygiagrečiai galėtume ugdyti abi puses.
Personalo valdymo specialistė ir konsultantė, psichologė Irma Suraučiūtė-Čekauskienė savo pranešime kalbėjo apie demotyvuotus mokytojus. Ką reiškia demotyvuotas? Tas, kuris turi pakankamai kompetencijos dirbti, tačiau nenori – yra praradęs akyse žibančią ugnelę. Lektorė paminėjo gąsdinančią statistiką. Didelė dalis mokytojų perdegimo sindromą patiria per pirmus penkerius darbo mokykloje metus. Dėl šios priežasties jauni mokytojai meta darbą mokyklose, o tie, kurie lieka dirbti, dažnai praranda norą stengtis, kurti.
Kalbėdama švietimo įstaigų vadovų bendruomenei, lektorė vardijo, kaip šie galėtų padėti „perdegusiems“ pedagogams. Keli iš būdų – dažnesni pagyrimai (įvardijant, ką pedagogas padarė gerai, pasidžiaugiant net ir mažomis jo pergalėmis), pozityvūs susirinkimai, teigiamų atsiliepimų iš kolegų, vaikų tėvų fiksavimas, pokalbiai ir asmeninio ryšio užmezgimas.
Emocinio intelekto specialistė Nomeda Marazienė savo pranešimuose kalbėjo apie emocinio intelekto svarbą bendraujant. Emocinis intelektas yra tarsi indikatorius. Pavaldiniai nesunkiai nuskaito savo vadovo būseną, lygiai taip pat kaip mokiniai – mokytojo, todėl čia suveikia „kaskados“ efektas. Jei vadovas / pedagogas spinduliuoja konkrečią emociją, ta emocija užsikrečia ir kartu su juo esantys. Juk ne paslaptis, kad pats stipriausias įtakos darymo būdas – įtaka savo pavyzdžiu.
N. Marazienė pasidalijo faktais. Emocijos veikia mūsų gebėjimą priimti sprendimus, pvz.: liūdesys mažina apgalvotų sprendimų paiešką 75 proc., o pyktis apskritai apriboja mūsų protinį pajėgumą, tad būdami tokios būsenos mes priimame neadekvačius sprendimus.
Lektorė paantrino kitai konferencijos pranešėjai I. Suraučiūtei-Čekauskienei ir užsiminė, kad greičiausias kelias į „perdegimo“ sindromą – perfekcionizmas, tad tiek vadovams, tiek pedagogams svarbu jo atsikratyti. Būtent ši savybė trukdo ne tik pačiam asmeniui, tačiau daro įtaką ir komandinio darbo rezultatams. Norint „išgyti“ nuo perfekcionizmo, patariama dažniau fiksuoti pergales ir „išjungti“ saviplaką. Taip padidinsime sėkmės tikimybę.
Ugdomojo vadovavimo specialistas Vytautas Gaidamavičius savo pranešimą pradėjo sužadindamas konferencijos dalyvių streso pojūtį. Būtent šį patyrimą jis pasitelkė aiškindamas, kaip ir kodėl mus veikia stresas. Vienais atvejais stresas mums sukelia išsekimą, kitais – ramybę. O viskas yra tik dėl to, kad egzistuoja kelios streso rūšys, skirtingai veikiančios mūsų organizmus. Tai reiškia, kad gyvenime turėtume didinti situacijų, kuriose galėtume patirti eustresą ir mažinti galimybę susidurti su distresu.
Konferencijoje „Emocinė branda. Tikslai ir iššūkiai“ vadovai ir pedagogai dalyvavo ir praktiniame užsiėmime, kuriame išbandė priemonę Points of You. Lektoriai Mindaugas Grajauskas ir Povilas Petrauskas papasakojo, kaip šis paprastas metodas padeda suprasti save, išsikelti tikslus ir priimti sprendimus.
Atsižvelgiant į konferencijos dalyvių gausą, akivaizdu, kad emocinio intelekto tema švietimo bendruomenei išties aktuali. Organizatoriai pasižadėjo šia tema parengti ir daugiau aktualių mokymų.
