Nuo smurto nukentėjo 189 berniukai ir 105 mergaitės. Siekiant sumažinti smurtą prieš vaikus, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai visą gegužės mėnesį organizuos akciją „Gegužė – mėnuo be smurto prieš vaikus“. Per akciją numatoma surengti daugiau nei šimtą visuomenę nepakęsti smurto raginančių renginių.
Panašu, kad viešinimas bus ne vienintelis pareigūnų ir valdininkų ginklas prieš smurtą. Savo atžalų tinkamai neprižiūrintys ir neauklėjantys tėvai taip pat turės pasitempti. Kitu atveju jų lauks ilgi ir nepigūs vaikų auklėjimo kursai.
Smurtauja nelaimingi
Prie akcijos prieš smurtą prisijungusios Kauno Šv. Mato gimnazijos psichologė Skaistė Lansienė tikino, kad smurtauti linkę yra tie vaikai, kurie jaučiasi nelaimingi, kurių šeimose nėra viskas gerai.
„Jie patys turi begalę pykčio ir skausmo savyje. Jie atsako taip, kaip elgiasi su jais. Tokie vaikai yra veidrodis, kuris parodo, kaip jie jaučiasi savyje, taip elgiasi su kitais. Žinoma, pikta, kai jie taip elgiasi, bet kartu jų labai gaila“, - sakė S. Lansienė.
Specialistės manymu, smurto tarp vaikų ir jaunimo problema prasideda ne kur kitur, o jų šeimose. Laimingi vaikai nesmurtauja. Tuo tarpu nepritapimą ir neviltį jaučiantys vaikai smurto nevengia.
Pedagogė įsitikinusi, kad kovoti su smurto apraiškomis be psichologinės pagalbos galima ir viešumu. Būtent viešumo smurtautojai bijo labiausiai.
Tiesa, kol vaikai išdrįsta paviešinti savo skriaudas, dažnai praeina nemažai laiko. Pas L. Lansienę užsukantys gimnazijos auklėtiniai dažniausiai būna nukentėję ne kartą ir ne du.
„Vaikai tikrai ne po pirmo karto ateina. Vidurkio, kiek kas laiko kentė patyčias, tikrai negalėčiau išvesti. Kai vaikai ateina, jie išsikalba, pasipasakoja, nuo to palengvėja jų kančia. Paskui iškart imamės priemonių, kalbamės, viešiname. Dažniausiai tai padeda“, - neabejojo psichologė.
Baisisi abejingumu
Smurto statistiką pristatęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencijos skyriaus viršininkas Tauris Stauskis apgailestavo, kad kitus skriaudžiantiems vaikams padeda visuomenės abejingumas.
„Dažniausiai visi žino, kas, ką, kodėl skriaudžia. Žino ne tik vaikai, bet ir jų tėvai, visa mokyklos bendruomenė. Tačiau kažkodėl niekas nieko nedaro, nepraneša, nesiima priemonių“, - kalbėjo pareigūnas.
Mokys auklėti
Tuo tarpu Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir ugdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Kęstis Navickas tikino, kad jei kitus skriaudžiančių vaikų nesugeba suvaldyti nei mokyklos, nei tėvai, yra ir kitų – nemalonių priemonių.
Pirmiausia vaikams gali būti skirta papildoma priežiūra, jie netgi gali būti perkelti į specialius socialogizacijos centrus ar kitas mokyklas. Tokių vaikų per metus būna apie dešimt. Nuo 2008 metų iki dabar į specialius centrus perkelta apie 60 sunkiai valdomų jaunuolių.
„Veiksmingas būdas – smurtaujantį vaiką tiesiog perkelti į kitą mokyklą. Įstatymai leidžia tai padaryti, net jei vaikas ir jo tėvai to nenori. Dažniausiai taip ir būna, nes mokyklose vaikai turi draugų, o perkeliama paprastai į jaunimo mokyklas, kur smurtautojų laukia dažnai į juos pačius panašūs vaikai“, - sakė K. Navickas.
Tačiau šios priemonės – ne viskas. Kauno savivaldybė turi dar vieną kozirį. Vaikų tėvų, kurių atžalų dėl amžiaus už smurtą ar patyčias nebus galima nubausti, laukia nemalonus siurprizas. Planuojama, kad teismo įpareigojimu tiek tėvas, tiek motina privalės Kauno pedagogų kvalifikacijos kėlimo centre lankyti specialius 20 valandų kursus. Mokymuose tėvams bus aiškinama, kaip auklėti ir prižiūrėti savo atžalas.
Už šiuos kursus kiekvienas iš tėvų turės suploti po 130 litų. Valstybė mokymus finansuos tik socialiai remtinoms šeimoms.