Susigrąžinti iš namų pas tėvą gyventi išėjusį sūnų klaipėdietė bando per teismą.
Kol bus išspręsta skyrybų ir turto dalybų byla, ji paprašė skirti laikinąsias apsaugos priemones ir laikiną gyvenamąją sūnaus vietą nustatyti su ja, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Teisėja Larisa Šimanskienė patenkino moters prašymą, nors prieš tai prasidėjusioje tėvų ištuokos byloje, girdint Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei, apklaustas 15 metų ir 7 mėnesių Linas (vardas pakeistas. – Red.) aiškiai pareiškė norintis likti su tėvu.
Nurodė gyventi su motina
Tačiau šis jaunuolio noras teisėjai įspūdžio nepadarė.
Gruodžio 20 dieną L.Šimanskienė priėmė skubiai vykdomą nutartį ir Lino laikiną gyvenamąją vietą nustatė su motina.
Teisėja nusprendė, kad nepilnametis šeimos keturių kambarių bute gyvena nuo vaikystės, turi kambarį, o savo motinos dviejų kambarių bute šiuo metu apsigyvenęs vyras tokių sąlygų nepilnamečiui suteikti negali.
Nors ir žinodamas apie sūnaus apsisprendimą likti su tėvu, Vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateikė išvadą, kad, siekiant išvengti pasekmių nepilnamečio psichikai dėl tėvų skyrybų, jis turėtų likti gyventi su motina savo bute.
Teisėja nutarė, kad pas motiną grįžti nenorintis paauglys nepatirs psichinės žalos ir bus užtikrintos vaiko gyvenimo sąlygos, būtinos jo fiziniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi.
Be to, įtarusi, jog nepilnametis apsisprendė paveiktas tėvo, teisėja jaunuoliui skyrė dar ir psichologinę ekspertizę, kuri atliekama tik Vilniuje.
Bejėgė pasijuto ir antstolė
Kaip įvykdyti tokią teismo nutartį, 47 metų klaipėdietis neįsivaizduoja: „Aš juk negaliu sūnaus už rankos nuvesti pas motiną ir liepti gyventi su ja.
Jei jis apsisukęs grįš pas mane, būsiu neįvykdęs teismo nutarties.“
Vyras jau sulaukė ir teismo nutartį vykdančios antstolės Linos Pužienės, kuri jį įpareigojo nedelsiant užtikrinti sūnaus gyvenamąją vietą su motina.
Kitaip klaipėdiečiui gresia didelės baudos ir net baudžiamoji byla.
Tačiau kaip įvykdyti teismo nutartį, nežino ir pati antstolė. Ji pripažino, kad prievarta prieš nepilnametį negali būti naudojama, tačiau tėvas turįs įkalbėti sūnų grįžti pas motiną.
„Tai reikštų, kad savo sūnų turėčiau tiesiog išvaryti iš jo močiutės namų. To aš niekuomet nepadarysiu“, – sakė klaipėdietis.
Vaiko teisių apsaugos tarnyba vyrą informavo, kad antstolė atsisako vykdyti teismo nutartį, nes ji realiai yra neįgyvendinama.
Paauglys jau apsisprendė
Klaipėdiečiui nesuprantami ir teismo įtarinėjimai, kad jis darė įtaką apsispręsti turėjusiam sūnui ar net baugino jį.
„Linas nėra užrakintas bute – kiekvieną dieną eina į mokyklą, lanko treniruotes, vaikšto į miesto renginius. Esame tik sutarę, kad iki 22 valandos jis turi grįžti namo.
Jeigu sūnus iš tiesų norėtų sugrįžti pas motiną, jis tai galėtų padaryti bet kada.
Juo labiau kad turi buto, kuriame ji gyvena, raktus“, – teigė klaipėdietis.
Ne kartą nuomonę dėl savo gyvenamosios vietos išsakęs paauglys nemato prasmės vykti į teismo paskirtą psichologinę ekspertizę: „Matydamas, kas vyksta šeimoje, aš pats nusprendžiau, kaip man pasielgti, ir savo nuomonės nekeisiu.“
Tokiai teisėjos paskirtai psichologinei ekspertizei nepritaria ir Klaipėdos vaiko teisių apsaugos skyrius.
Atlikusi tyrimą skyriaus vedėja nustatė, kad šiuo atveju savo valią nekart išsakiusiam paaugliui skiriant psichologinę ekspertizę būtų pažeistos jo, kaip vaiko, teisės.
Neigė patyręs tėvo spaudimą
Ryžęsis viešai išsakyti savo nuomonę nepilnametis „Lietuvos rytui“ neigė, kad jo pasirinkimui įtaką darė tėvas.
Paauglys piktinosi, kad suaugusieji nekreipia dėmesio į jo pasirinkimą.
„Aš ne koks mažametis, kad kas nors nuspręstų, su kuriuo iš tėvų turiu gyventi“, – sakė beveik 2 metrų ūgio greitai 16 metų sulauksiantis jaunuolis, kurį pavadinti vaiku išties sunku.
„Su tėčiu labiau randu bendrą kalbą, mes kartu leidžiame laisvalaikį, tačiau jis visiškai manęs nespaudė. Atvirkščiai, jis šimtą kartų siūlė man sugrįžti gyventi pas mamą, sakė, kad gerbs bet kokį mano pasirinkimą“, – kalbėjo vaikinas.
Pribloškė motinos melas
Nepilnametis pasakojo, kad sprendimą likti su tėvu lėmė jo motinos elgesys per skyrybas: „Aš įsitikinau, kad kovodama dėl turto mama šmeižia tėtį ir visais būdais siekia jį sutrypti.
Ji policijai prirašė, kad tėvas ją namuose muša, tačiau tai netiesa.
Pernai gruodžio 7 dieną neteisingai apkaltintą tėtį policija išsivežė ir dvi paras pralaikė areštinėje.
Po to jam buvo iškelta baudžiamoji byla, netgi uždrausta grįžti į namus.“
Nepilnametis sakė bandęs aiškintis su motina, tačiau ji vengia atsakymų.
Iš areštinės paleistas tėvas sugrįžti į savo butą negalėjo ir persikėlė gyventi pas motiną.
Gyventi kartu su juo išvažiavo ir sūnus.
Netrukus klaipėdietis kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą ir paprašė nustatyti sūnaus laikiną gyvenamąją vietą su juo.
Teisėja L.Šimanskienė vyro prašymą atmetė, o po savaitės toks pat jo žmonos prašymas buvo patenkintas – ta pati teisėja nusprendė, jog nepilnamečiui bus geriau gyventi su motina.
Kaip tėvą pasirinkęs paauglys ketina bendrauti su motina ateityje?
„Aš nemanau, jog mama mane atstumtų, tačiau norėčiau, kad ji ateitų į protą“, – sakė nepilnametis.
Įrašinėjo žmonos veiksmus
Jaunuolį pribloškę kaltinimai tėvui ir jam pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl tariamo grasinimo nužudyti skyrybų procese žmonai tapo svariu argumentu.
Ne kartą jos provokacijų patyręs ir smurtavimu prieš ją kaltintas klaipėdietis, sutuoktinei nežinant, prieš pusmetį savo bute įrengė vaizdo stebėjimo kameras.
Jų įrašai dabar tapo pagrindiniu įrodymu, kad vyras buvo apšmeižtas.
„Vaizdo įraše aiškiai matyti, kaip prieš man sugrįžtant namo žmona pasiruošia diktofoną ir įsikišusi jį į kišenę mane visaip provokuoja.
Nei fizinio kontakto, nei kivirčo iš mano pusės nebuvo“, – pasakojo klaipėdietis, įsitikinęs, kad žmona pati turi sulaukti bausmės už melagingą pranešimą apie nusikaltimą.
Trokšta daugiau pinigų?
Vaizdo įrašą apie tariamą vyro smurtą ir neva grasinimus nužudyti gavę prokurorai bylą tiria jau antrą mėnesį ir nutraukti ikiteisminio tyrimo neskuba.
Klaipėdiečiui paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, jam uždrausta apsilankyti savo bute, jis net negali pasiimti ten likusių drabužių.
Vyras pasakojo, kad sūnaus gyvenamoji vieta žmonai svarbi tapo po to, kai jiems geruoju nepavyko pasidalinti buto, kuris įvertintas apie 200 tūkst. litų.
„Žmona sutiko butą palikti man, o aš jai pasiūliau 120 tūkstančių litų kompensaciją.
Ji iš pradžių užsiprašė 180 tūkstančių litų, o vėliau nusileido iki 140 tūkst. litų. Tačiau tai vis tiek gerokai daugiau negu pusė buto vertės, be to, aš tiek pinigų neturiu“, – teigė klaipėdietis.
Vyro manymu, versdama sūnų su ja gyventi žmona siekia prisiteisti alimentus nepilnamečiam vaikui išlaikyti ir palankesnių turto dalybų sąlygų.