Trečiadienį Vilniuje pristatyta pirmoji Lietuvoje knyga apie artimųjų senatvę ir slaugą „Pareigos metas“. Knygos autorė, komunikacijos ekspertė, prodiuserė, teatrologė, Vilniaus miesto tarybos Slaugos ir globos komisijos pirmininkė R.Vanagaitė dalijosi per ilgus metus slaugant savo tėvus sukaupta patirtimi ir žiniomis apie senų žmonių slaugą Lietuvoje.
Yra faktorių, kurie lemia, jog ateityje senyvo amžiaus žmonių skaičius didės. Slaugymo aspektas yra aktualus visuomenei, todėl ši knyga pravers tiems, kuriems kyla daug klausimų, susijusių su artimųjų slauga. Kas lemia senyvo amžiaus žmonių skaičių augimą? Visu pirma, dėl aktyvios jaunimo emigracijos Lietuvoje gyventojų senėjimas vyksta greičiau nei kitose ES šalyse. Be to šį procesą mūsų šalyje skatina ir žemas gimstamumas bei auganti vidutinė gyvenimo trukmė, kuri 2013 m. pirmą kartą viršijo 74 metus. Prognozės rodo, jog ateityje Lietuvoje senų ir labai senų gyventojų skaičius nuolat didės, todėl augs ir sveikatos apsaugos paslaugų poreikis bei globos ir socialinių paslaugų vyresnio amžiaus žmonėms poreikis.
Karšindami aukojasi
Kartu su didėjančiu senų gyventojų skaičiumi didėja skaičius tų, kurie tiesiogiai susiduria su šia problema - t.y. senų žmonių artimųjų, kurie ištisus metus paklusdami visuomenės normoms ir pareigos jausmui aukojasi slaugydami ir karšindami savo šeimos narius.
Būtent jiems knygos „Pareigos metas“ autorė išsamiai pristato įvairiausius aktualiausius aspektus slaugant, o vėliau ir išlydint artimuosius – nuo protinės būklės mini tyrimo, prašymo skirti judėjimo techninės pagalbos priemonę procedūrų, reikalavimų palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėms, paliatyviosios pagalbos teikimui – iki medicininio mirties liudijimo išdavimo ar kreipimosi dėl kremavimo tvarkos.
„Kas jei ne aš, kada, jei ne dabar?“ – tokia buvo pradžia, kai R.Vanagaitei kilo mintis pasidalinti savo sukaupta patirtimi, surinkti ir pateikti visą informaciją apie artimųjų senatvę ir priežiūrą bei slaugą Lietuvoje.
„Žinome mažai, o turime žinoti viską – pradedant tuo, kaip atpažinti Alzheimerio ligos pradžią, kaip paruošti savo namus ar pasirinkti globos namus – iki laidotuvių kainų ir gedėjimo sunkumų. Be to, laikas suvokti, kad savo senais tėvais reikia rūpintis, tačiau negalima jų karšinimui paaukoti savo pačių gyvenimo metų ar dešimtmečių,“ - pristatymo metu kalbėjo knygos autorė.
Ji pridūrė, jog niekada gyvenime negalėtų pagalvoti, jog parašys knygą, o dar tokia tema, tačiau, kaip pati sako - „niekada nežinai, kas tavęs laukia.“
Užklupus sunkumams, R.Vanagaitė ėjo net pas kunigą Ričardą Doveiką, kuriam uždavė klausimą - „Kodėl man Dievas tiek visko užkrauna?“. Tačiau dabar tai prisimena su šypsena – juk šiandien kiti gali vartyti jos knygą, kuri padės atsakyti į rūpimus klausimus.
Reikia saugoti ir save
R.Vanagaitė siūlo kiek įmanoma daugiau naudotis profesionalų paslaugomis slaugos ligoninėse ir globos namuose. Anot autorės, labai svarbu saugoti savo pačių gyvenimus, šeimas, psichinę sveikatą.
„Mano tėvelis labai sirgo, bet aš niekur nenorėjau jo atiduoti. Tačiau savo nuomonę pakeičiau apsilankiusi pas psichoterapeutę, kuri padėjo suprasti, jog reikia rūpintis, mylėti, bet ne aukotis.“ - prisimena R.Vanagaitė.
Su šia nuomone sutinka ir Angelė Bajorienė – asocijacijos „Rūpestinga globa“ garbės prezidentė, bei neurologas, Šv. Roko ligoninės neurologijos skyriaus vedėjas, Pasaulinės neurologų asociacijos narys Jokūbas Fišas, kalbėję per knygos pristatymą. Jie primena, jog 63 proc.žmonių, kurie slaugo savo tėvus, patys suserga depresija bei kitomis ligomis.
J.Fišas kalbėjo, jog knyga labai reikalinga visiems, kurie susiduria ar susidurs su tėvų slaugymo problema. „R.Vanagaitė sukūrė knygą, kurios išties reikėjo.“ - su džiaugsmu praneša J.Fišas. Ji Lietuvoje pirmoji, tačiau tokių knygų, skirtų plačiajai visuomenei, o ne specialistams, poreikis tik augs.
„Sutvarkė“ Vilkpėdės ligoninę
„Slaugantys žmonės turi savo gyvenimus, jie nebegali ir neturi aukotis, jie turi ieškoti kokių išeičių. Nuolatinės profesionalios pagalbos reikalingų demencijos, insulto pakirstų senų žmonių vis daugiau, ir jų slauga vis ilgesnė ir vis brangesnė. Niekuomet negalime žinoti, koks tokio ligonio likimas, imti ir nuspręsti kad jis beviltiškas ir gydymo tęsti neverta. Kai esame kryžkelėje ir nežinome kaip pasielgti, visuomet turime būti gyvybės, o ne mirties pusėje“, - renginyje kalbėjo J.Fišas.
Be to, jis pasakojo, jog R.Vanagaitė taip pat „sutvarkė“ Vilkpėdės ligoninę, kur įvedė pakeitimus, tvarką bei visus apgaubė šiluma.
R.Vanagaitė reagavo kukliai - „na, gal aš kažkiek ir pakeičiau, gal kažkur atsirado naujas šaldytuvas, o kitur storesnis čiužinys.“ - šypsojosi.
Knygos aktualumą akcentavo ir Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius prof. Boguslavas Gruževskis.
Anot jo, knyga „Pareigos metas“ parašyta pagal geriausias pasaulines šio žanro literatūros tradicijas. Iš vienos pusės, autorė objektyviai pristato analizuojamą problemą, iš kitos – parodo įvairius problemos sprendimo būdus, pateikia praktinę informaciją, komentarus ir paaiškinimus.
Visas tekstas yra apgaubtas asmeninio išgyvenimo šiluma, kas dar labiau priartina jo turinį, daro suprantamą kiekvienam, kas susiduria su panašiomis problemomis. „Efektyviai investuojant į senatvę – laimi visi (nes visi ten būsim)“ - šypsojosi B.Gruževskis.
