Neseniai šimtamilijoninį verslą valdančio vyro dienotvarkėje atsirado neįprasta stotelė – apsilankymas gabių vaikų stovykloje Vidurio Lietuvoje, kurią organizuoja Laura Šukienė. Ji – buvusi įvairių verslų samdoma vadovė, kuri po daugelio metų korporatyvinės karjeros viską iškeitė į gyvenimą Tenerifėje ir norą nukreipti jaunimą teisingu keliu – Ispanijai priklausančioje saloje moteris įkūrė paauglių tobulėjimo ir savęs atradimo akademiją „Muster Academy“. Du skirtingi pasauliai susitiko ties viena esmine tema: kaip užauginti savarankišką, drąsią ir atsparią naująją kartą?
P.Grigo pozicija yra griežta, be išsisukinėjimų ir be pavyzdžių iš vadovėlių. Tai praktiko, kasdien priimančio ir atleidžiančio iš darbo žmones, požiūris. Jis atvirai pareiškia: ankstyvas spaudimas vaikui taps tragedija, o saldus melas apie sėkmę per naktį sulaužys jauno žmogaus stuburą jau pirmą kartą susidūrus su realybe.
Kas iš tiesų užgrūdina vaiką?
Susiję straipsniai
Daugelis šiuolaikinių tėvų atkakliai ieško lyderystės akademijų ir madingų būrelių. Tačiau P.Grigas į viską žvelgia kiek kitokiu žvilgsniu. Apsilankęs L.Šukienės organizuotoje vasaros stovykloje, kurioje paaugliai kūrė vaizdo klipus, patys montavo ir privalėjo pateikti apčiuopiamą rezultatą, verslininkas pamatė ne teorines paskaitas, o realią veiklą.
„Gatvės mokykla yra viena geriausių mokyklų, nes ji puikiai užgrūdina. Mūsų kartos patirtis tokia ir buvo. Aš vakar irgi sėdėjau ir galvojau: būdamas vaikas neturėjau tokių galimybių, nebūtų buvę progos į tokio tipo stovyklą nuvažiuoti. O tai, kur mano vaikai dabar važiuoja, yra fantastika. Mano vaikystėje apie tai net pasvajoti negalėjai“, – sako bendrovės KRS vadovas P.Grigas.
Verslininkas pabrėžia, kad šiuolaikinio jaunimo priklausomybė nuo išmaniųjų įrenginių nedingsta savaime – ji išstumiama tik realiomis patirtimis. Stovyklose vaikai telefonus padeda į šalį ne todėl, kad iš jų kas nors juos atima, o todėl, kad jie užsiėmę veiksmu: kuria, diskutuoja, sportuoja, priima sprendimus.
„Aš nesakyčiau, kad tokių stovyklų tikslas yra iš visų padaryti vadovus ar lyderius tiesiogine prasme. Tai labiau proga jaunam žmogui parodyti galimybes, plėsti jo akiratį, mokyti bendrauti. Tai tiesiog procesas, iš kurio kiekvienas vaikas išeina kažką gavęs – vienas daugiau, kitas mažiau“, – įsitikinęs KRS vadovas.
L.Šukienė patvirtina: P.Grigo viešnagė stovyklautojams tapo ne išblizginta sėkmės pamoka, o sveiku realybės patyrimu, nes, anot jos, net 65 procentai lietuvių nedirba pagal įgytą profesiją ir tik 5 procentai mokyklą baigiančių vaikų žino, koks yra jų pašaukimas. Paaugliai apie svečią iš sostinės nežinojo iš anksto, todėl nebuvo jokio dirbtinio vertinimo pagal pareigas.
„Vaikai ir paaugliai dar nėra linkę žmonių vertinti pagal jų statusą ar finansinę padėtį. Kai paprašiau Pauliaus pasidalyti savo istorija, vaikai išgirdo, kad pirmuosius verslus jis pradėjo kurti dar būdamas šešiolikos metų, o daugelis pirmųjų bandymų buvo nesėkmingi. Tačiau kiekviena nesėkmė jam tapdavo ne priežastimi sustoti, o motyvacija ieškoti naujų idėjų. Sėkmė gimsta iš atkaklumo, nuolatinio mokymosi ir gebėjimo atsitiesti po nesėkmių“, – sako L.Šukienė, organizavusi išskirtinę stovyklą gabiems vaikams.
Didžiausios tėvų klaidos
Daugelis tėvų investuoja didžiules sumas, kad devynmetis taptų būsimu IT specialistu ar profesionaliu sportininku. P.Grigas tokį požiūrį vadina pavojingu. Pats augindamas tris vaikus jis netaiko jiems jokių išankstinių šablonų: „Iš savo vaikų nesitikiu jokio konkretaus, iš anksto numatyto kelio. Tikrai nesistengiu jiems įpiršti konkrečios profesijos ar pasirinkimo. Šioje vietoje aš, kaip tėvas, ką galiu padaryti geriausia – parodyti kuo daugiau įvairių galimybių, supažindinti su pasauliu ir padėti jiems suprasti, kas nėra skirta jiems.“
KRS vadovo teigimu, žinojimas, kuo tu nenori būti, yra net vertingesnis už nebrandų entuziazmą. Paviršutiniškas mados vaikymasis garantuoja nusivylimą ateityje.
Daugelis tėvų iki šiol vadovaujasi tradiciniu perdėto kontroliavimo modeliu: stengiasi kuo anksčiau profiliuoti vaiką, spaudžia jį siekti konkrečios profesijos ir paniškai bijo klaidų ar neva prarasto laiko. Tokie tėvai vaikui kuria dirbtines šiltnamio sąlygas, saugo jį nuo mažiausių sunkumų, o kasdienybėje ribojasi pasyviu laiku prie ekranų ir nuolatiniais draudimais.
Tačiau P.Grigo ir L.Šukienės siūloma filosofija – visiškai kitokia. Jie ragina atverti vaikui kuo platesnį galimybių spektrą ir leisti jam pačiam atrasti savo kelią. Čia klaida nėra tragedija – tai būtina pamoka ir neįkainojama patirtis, o charakteris užgrūdinamas ne šiltnamyje, bet per realius iššūkius, prisiimant atsakomybę ir aktyviai įsitraukiant į praktinius projektus bei komandinį darbą.
P.Grigas prisipažįsta: jeigu jo vaikas įstotų į mediciną, bet iš jo elgesio matytųsi, kad tai daroma tik dėl tėvų ar visuomenės spaudimo, jis pats jį sustabdytų.
„Jei iš jo akių ir visos laikysenos būtų aišku, kad tai ne jam, aš tikrai sakyčiau: nedaryk to. Jaunas žmogus kartais renkasi kryptį tiesiog todėl, kad ten eina draugai arba jį kažkas įkalbėjo. Labai svarbu padėti jam nueiti tą minties evoliucijos kelią, kad jis priimtų visapusiškai apgalvotą sprendimą“, – prisipažįsta P.Grigas, bendrovės KRS vadovas.
Šokinėjimas siunčia signalus
Kaip verslo vadovas, valdantis didžiulius inžinerinius ir statybos procesus, P.Grigas į darbuotojų atranką žiūri pragmatiškai. Tendencija tarp jaunimo kas kelis mėnesius keisti veiklos sritis ar ieškoti savęs be jokio nuoseklumo jam kelia rimtų abejonių: „Kai priimu žmones, ypač į inžinerines ar kitas tiksliąsias sritis, visada žiūriu, ar žmogaus gyvenimo aprašymas atspindi logišką karjeros kelią. Man svarbu matyti, ar žmogus nuosekliai ir atkakliai siekė žinių savo srityje. Jei karjeros kelias nelogiškas, šokinėjantis, tikėtina, kad jis nesukaupė svarios patirties, net jei formaliai dokumente viskas atrodo gerai. Jei dalį metų iššvaistai ne tam, kam reikia, prarandi tą nuoseklų įgūdžių auginimą.“
Pats P.Grigas dar mokyklos suole žinojo, kad suksis versle. Nors baigė teisės studijas, jis niekada nepraktikavo teisininko darbo – teisiniai bei finansiniai pagrindai jam tapo įrankiu kasdienėje vadyboje ir vadovaujant žmonėms: „Niekada nemečiau praktinės veiklos. Nors esu baigęs teisę, mano tikroji profesija yra vadyba. Jei reikėtų pasakyti, ką geriausiai darau, tai turbūt vadovavimas žmonėms. Tai teikia didžiausią malonumą ir čia geriausiai realizuoju save.“
Anot jo, verslas turi atsiverti jaunimui, tačiau ir pats jaunimas privalo nustoti tikėtis greitų rezultatų. Nuo devintos klasės stažuotės ir vasaros darbai turi tapti norma, o ne išimtimi.
Svarbu – drąsa bandyti
Apibendrindama P.Grigo vizitą ir paauglių reakcijas L.Šukienė pabrėžia, kad didžiausia problema šiandien – paviršutiniškumas ir greitų rezultatų siekimas. Jaunimas dažnai pasiduoda iškilus pirmajai kliūčiai.
„Šiandien labiausiai norėčiau, kad jaunimas iš verslo lyderių išsineštų ne sėkmės istorijas, o požiūrį į gyvenimą – drąsą bandyti, atsakomybę už savo sprendimus ir tikėjimą, kad rezultatai ateina nuosekliai dirbant. Jeigu jaunas žmogus patenka į aplinką, kurioje vyrauja pagarba, motyvacija ir atsakomybė, jis natūraliai pradeda perimti tas vertybes. Draugai ir bendruomenė dažnai formuoja jauno žmogaus ateitį ne mažiau nei šeima ar mokykla“, – sako jau aštuonerius metus karjeros konsultantės veikla užsiimanti moteris, gabiems vaikams skirtos vasaros stovyklos vadovė L.Šukienė.