Būtent šiame etape tėvai kartais padaro klaidą, dėl kurios vaiko susidomėjimas muzika gali greitai išblėsti. Tad kaip pasirinkti teisingai?
Daugiau nei 29 metų pedagoginę patirtį sukaupusi Emocinio intelekto ir muzikos erdvės EIME Vilniuje įkūrėja Lina Mockuvienė sako, kad viena didžiausių klaidų – ieškoti ne vaikui tinkamiausio instrumento, muzikos būrelio, o rinktis tai, kas tuo metu populiaru, ar net bandyti įgyvendinti pačių neišpildytas vaikystės svajones.
L. Mockuvienė dalijasi patarimais tėvams, kaip tinkamai pasirinkti instrumentą ir į ką svarbu atsižvelgti, renkantis muzikos pamokas vaikams.
Naujas mokyklos stadionas sukėlė pyktį: tarsi muziejus – gali žiūrėti, bet naudotis draudžiama
1. Pianinas, gitara, būgnai ar dainavimas?
Pianinas dažnai rekomenduojamas kaip pirmasis instrumentas. Ne todėl, kad jis „geresnis“ už kitus, bet todėl, kad padeda vaikui aiškiai suprasti muzikos logiką. Grodamas pianinu vaikas vienu metu mokosi: ritmo, melodijos, harmonijos, koordinacijos, skaityti natas.
Susiję straipsniai
Juo galima groti viską – nuo klasikinės iki populiariosios muzikos ir dainų. Visa tai tampa puikiu pagrindu, jei ateityje vaikas nuspręstų mokytis groti ir kitais instrumentais.
Gitara dažnai patraukia vaikus, kurie mėgsta muzikuoti kartu su kitais ar kurti dainas. Tai instrumentas, kurį galima pasiimti į stovyklą, draugų susitikimą ar šeimos šventę ir groti kartu su kitais. Dėl to gitara daugeliui vaikų tampa ne tik instrumentu, bet ir įrankiu užmegzti pažintis, bendrauti.
Būgnai – ne tik skirtingų ritmų mokymasis. Grojant lavinama rankų ir kojų koordinacija, dėmesys, gebėjimas klausytis kitų, tiksliai kontroliuoti savo judesius, išlaikyti stabilų tempą. Tai ypač tinka vaikams, kurie mėgsta mokytis per veiksmą ir judėjimą, yra energingi.
Tačiau tai nereiškia, kad būgnų pamokos netinka ramiems ar kukliems vaikams. Šiuose užsiėmimuose jie randa būdą išreikšti savo emocijas, tai tampa jų saviraiškos erdve. Tad svarbiausia – ne temperamentas, o ryšys su instrumentu.
Dainavimas padeda atrasti savo balsą ne tik tiesiogine prasme. Vaikai mokosi taisyklingai kvėpuoti, valdyti balsą, girdėti kitus ir harmoniją, ugdoma sceninė drąsa, emocijų raiška ir pasitikėjimas savimi.
„Dainavimas ypač naudingas vaikams ar suaugusiems, kurie nori išmokti drąsiau, aiškiau kalbėti prieš kitus, nebijoti scenos ir atrasti savo balsą. Neretai vaikas, kuris anksčiau nedrįsdavo kalbėti klasėje, po kurio laiko jau ne tik kalba, bet ir drąsiai lipa į sceną. Šis pasitikėjimas savimi atsispindi ir kasdieniame gyvenime“, – pastebi L. Mockuvienė.
2. Stebėkite savo vaiką
Tėvai neretai ateina į muzikos mokyklą jau apsisprendę – vaikas gros pianinu, gitara ar kitu instrumentu. Tačiau, pasak EIME įkūrėjos, pirmiausia reikėtų stebėti patį vaiką.
Gal jis nuolat dainuoja populiarių dainų melodijas? Galbūt dažnai barbena pirštais į stalą ir kuria ritmus? O gal negali atplėšti akių nuo pianisto ar gitaros virtuozo?
„Vaikai labai aiškiai parodo, kas juos domina. Tiesiog kartais mes, suaugusieji, per mažai į tai įsiklausome ir kreipiame dėmesio“, – sako ji.
3. Neužtenka išsirinkti instrumento
Ir net jei vaikas aiškiai parodo susidomėjimą konkrečiu instrumentu ar dainavimu, L. Mockuvienė ragina prieš priimant galutinį sprendimą, kurį muzikos būrelį lankyti, pirmiausia sudalyvauti bent vienoje pamokoje.
Vaikas turi išbandyti instrumentą ar paimti mikrofoną į rankas, susipažinti su mokytoju ir tik tada nuspręsti, ar šios muzikos pamokos jam patiks ir tiks. Jis turi norėti grįžti į muzikos užsiėmimą dar kartą.
„Svarbu, kad pirmoji muzikinė patirtis būtų įkvepianti, saugi ir leistų vaikui patirti muzikavimo džiaugsmą, tuomet jo motyvacija groti ar dainuoti nedings. Vaiko muzikiniai įgūdžiai bus nuolat tobulinami, augs pasitikėjimas, kūrybiškumas, drąsa bandyti ir būti savimi. Augs asmenybė“, – pabrėžia EIME Vilniuje įkūrėja L. Mockuvienė.



