Psichologė, psichoterapeutė Daiva Balčiūnienė pasakoja, kad tėvus gali užplūsti prieštaringi jausmai: vieną dieną jie tiki savo jėgomis, kitą – abejoja savimi ir ieško atsakymo, kodėl taip nutiko. Prisipažinti, kad sunku, kartais trukdo kaltė ar baimė būti nesuprastiems.
Vaikų įtraukties ir visuomenės nuostatų keitimo srityje veikianti „Pokyčių ambasada“ kviečia apie šias patirtis kalbėti atvirai, o kad tai įvyktų, labai svarbu šeimos savijauta, aplinka, kurioje ji augina vaiką, santykiai su artimaisiais, bendravimas su specialistais, mokyklos bendruomenės bei aplinkinių požiūris.
Jausmai gali keistis kasdien
Mažina moksleivių su negalia atskirtį: pristatyta fizinio ugdymo programa
Žinia apie vaiko negalią ar raidos ypatumus gali sukelti šoką. Pasak D. Balčiūnienės, tėvai kartais ieško kitos specialistų nuomonės, tikisi, kad diagnozė nepasitvirtins, bando suprasti, ką ši žinia reiškia jų šeimai.
„Neigimas pasireiškia bandymais save įtikinti, kad gal čia klaida, gal dar reikia kitos nuomonės. Nėra taip, kad žmonės nesuprastų, kas vyksta, bet iš pradžių bandoma sau teigti, kad tai netiesa“, – sako psichologė.
Susiję straipsniai
Specialistė emocinius išgyvenimus lygina su bangomis. Ramybę ir pasitikėjimą gali keisti nerimas, pyktis ar bejėgiškumas.
„Žiūrėk, vieną dieną visai gerai jaučiasi ir neabejoja, kad susitvarkys, nes juk ir kiti tokius vaikus augina. Bet tada užplūsta nelaimės jausmas ir klausimai: kodėl taip atsitiko, kodėl man taip atsitiko, kas kaltas, gal aš kalta, gal niekas nekaltas“, – pasakoja D. Balčiūnienė.
Jos teigimu, prisitaikymas kiekvienai šeimai užtrunka skirtingai. Reikšmės turi ankstesnės patirtys, išgyventos netektys, lūkesčiai ir galimybė savo jausmais pasidalyti su kitais.
Kaltė gali trukdyti pailsėti
D. Balčiūnienė atkreipia dėmesį, kad tėvams kartais sunku pripažinti net savo nuovargį. Ypač tada, kai vaiko ilgai laukta arba atrodo, jog visa atsakomybė už jo savijautą tenka vienam žmogui.
„Sudėtingiau nuovargį kaip normalų reiškinį priima tos moterys, kurios negalėjo ilgai susilaukti vaikelio. Pagaliau pagimdo, pagaliau laimingos ir gyvenimo prasmė atsirado, bet tie vaikai vis tiek vargina, erzina. Tuomet moterys išgyvena, kad juk taip norėjo vaikelio, o dabar pyksta“, – aiškina specialistė.
Pasak jos, susikaupę ir neišsakyti jausmai gali prasiveržti kasdienėse situacijose. Todėl svarbu turėti žmogų, su kuriuo galima pasikalbėti nuoširdžiai, nesistengiant sudaryti įspūdžio, kad viskas gerai.
Kaltė gali trukdyti ir priimti kitų pagalbą. „Yra mamų, kurios visai negali atsiskirti nuo vaikų, turinčių vienokią ar kitokią negalią, nes antraip jos jaučiasi kaltos“, – sako D. Balčiūnienė.
Specialistė pabrėžia poilsio svarbą visai šeimai. Tačiau raginimą pailsėti turi lydėti reali galimybė tai padaryti: žmogus, galintis pasirūpinti vaiku, prieinamos paslaugos ir artimųjų palaikymas.
Aplinkinių vertinimai tampa papildoma našta
Tėvams tenka susidurti ir su nepageidaujamais patarimais, kaltinimais dėl vaiko elgesio ar spėlionėmis, ką šeima padarė „ne taip“.
„Viską versti ant mamų yra nekorektiška, neetiška, neteisinga“, – pabrėžia D. Balčiūnienė.
Psichologės teigimu, viešai pasakojamos šeimų patirtys padeda geriau suprasti situacijas, kurias aplinkiniai kartais skuba vertinti. Vaiko elgesys viešoje vietoje gali turėti įvairių priežasčių, kurių stebint iš šalies nematyti. Daugiau žinių ir atvirų pokalbių suteikia galimybę reaguoti supratingiau.
Būtent todėl visuomenės nuostatų keitimas yra viena pagrindinių „Pokyčių ambasados“ veiklos krypčių. Organizacija į edukacijas ir pokalbius apie įtrauktį kviečia mokyklas, verslą bei bendruomenes. Siekiama, kad šeimos sulauktų daugiau palaikymo kasdienėse situacijose, o vaikai turėtų galimybių mokytis, kurti ir dalyvauti bendruomenės gyvenime.
Ar esame pasirengę priimti?
Kalbant apie vaiko negalią, dažnai klausiama, ar tėvai ją jau priėmė. „Pokyčių ambasada“ kviečia šį klausimą užduoti ir visuomenei: ar priimame vaiką, kuris bendrauja, mokosi ar elgiasi kitaip?
Ar šeima gali ateiti į renginį, mokyklą, viešąją erdvę nebijodama smerkiančių žvilgsnių ir komentarų?
Pasaulinės psichikos sveikatos dienos proga organizacija ragina pradėti nuo konkretaus veiksmo: išklausyti tėvus nevertinant, pasiūlyti pagalbą, į bendrą veiklą pakviesti šeimą, kuri dažnai lieka nuošalyje.
Tėvams lengviau kalbėti apie savo sunkumus, kai jie žino, kad jų vaikas yra laukiamas.