Tikrojo vardo neatskleidžiantis vyras turi du neapipjaustytus 25 cm ilgio penius. Jis teigia permiegojęs su daugiau nei tūkstančiu vyrų ir moterų. Vyras sutiko duoti interviu „Rolling Stones“ naujienų portalui ir atskleisti, kodėl jis nusprendė rašyti memuarus bei kaip pasikeitė visas gyvenimas nuo pernai metų, kai retąja liga sergantis vyras leido „Reddit“ tinklalapio lankytojams jam užduoti bet kokius klausimus.
„Niekam nebuvo įdomi mano nuomonė, kol netapau DoubleDickDude, - sakė jis. - Visgi nuo tadaa padėjau daugybei žmonių, kurie jautėsi vieniši ar pasimetę. Gavau daug žinučių iš žmonių, kuriems dėl kažko reikėjo padrąsinimo. Džiaugiuosi galintis šiam pasauliui padaryti kažką gero – jame tiek daug negatyvumo.“
- Praėjo metai nuo tada, kai „Reddit“ atsakinėjai į visokius klausimus. Kaip tavo gyvenimas pasikeitė per tuos metus?
- Daug daugiau sužinojau apie internetą. Anksčiau šiek tiek naršydavau darbo reikalais ir tikrindavau elektroninį paštą. Po klausimų ir atsakymų sesijos supratau, kad internetas – daugiau, nei porno ir pažinčių tinklalapiai. Anksčiau nebuvau nė girdėjęs apie „Reddit“. Dabar savo „Tumblr“ ir „Facebook“ tikrinu, kai tik nepamirštu. Savo „Reddit“ privačias žinutes peržiūriu kas savaitę, jų visada daug. Visgi mano gyvenimas pernelyg nepasikeitė, užsiimu tais pačiais dalykais. Didžiausias skirtumas – tai, kad suprantu, jog šalia manęs parduotuvėje stovintis žmogus gali būti matęs mano penius.
- Ką naujo sužinojai apie save atsakinėdamas į klausimus?
- Sunku įsivaizduoti, ką reiškia gyventi su vienu peniu, kai visą gyvenimą jų turėjau du. Kai žiūriu į juos, manau, kad būtų keista ten matyti tik vieną. Atviras atsakinėjimas į žmonių klausimus pakeitė mano požiūrį. Beveik visi planetos vyrai žiūrėdami žemyn mato tik vieną penį. Skaitydamas klausimus pastebėjau netikėjimą, susimaišiusį su pavydu. Patikėkit, papildomas penis nepagerina gyvenimo paauglystėje. Mano peniai gyvenimą buvo pavertę pragaru. Apie tai pasakoju knygoje.
Atsakinėdamas į klausimus „Reddit“ sužinojau, kad žmonės 2014-aisiais tebėra nesupratingi ir neužjaučiantys. Tarp paikų juokelių ir klausimų atsiuntusių žmonių pasitaikė ir tiesiog siaubingų. Jie vis dar labai smerkia dalykus, kurių nesupranta. Tokie žmonės – bjaurūs, jaučiantys daug neapykantos tiems žmonėms ir daiktams, kuriuos laiko grėsmingai.
Sužinojau, kad tai mane vis dar skaudina. Maniau, kad vieninteliai man širdį daužantys dalykai bus skaudūs išsiskyrimai. Atsakinėjimas į klausimus atskleidė, kad nepažįstamieji tebegali mane priversti pasijusti blogai. Daugelis mano komentarų buvo interpretuojami nekreipiant dėmesio į kontekstą, o dažnai įterpiama merkianti akį šypsenėlė – palaikoma arogancija. Bet kuris mane pažįstantis žmogus galėtų pasakyti, kad visiškai nesu arogantiškas. Šypsenėlę naudojau tik tam, kad mano atsakymai būtų malonesni. Po kiek laiko su tuo susitaikiau, bet kartais tenka atsidusti pamačius bjaurų komentarą apie save.
- Kodėl nusprendei parašyti knygą?
- Tebesulaukiu anksčiau neužduotų klausimų. Supratau, kad yra žmonių, kuriems nuoširdžiai įdomu. Tarp jų – ir merginos, turinčios klausimų dėl savo mylimųjų, ir vaikinai, norintys žinoti, ar tai, kad jie susijaudino pamatę mano aparatūrą, reiškia, jog jie gėjai arba biseksualai. Mane stebina tai, kad žmonės praėjus metams vis dar rašo man. Pamaniau, kad turėčiau parašyti knygą ir joje atsakyti į visus klausimus, o taip pat ir suteikti pasitikėjimo savimi tiems, kurie jaučiasi pasimetę. Net ir šiandien ant tokių biseksualų kaip aš liejama daugiau tulžies, nei galėtum pagalvoti. Mes vis dar laikomi neapsisprendėliais, bailiais, nenorinčiais pripažinti, kad esame homoseksualai. Tai – nesąmonė.
- Knygoje kalbi, kaip tavo tėvas priėmė ir palaikė tavo lytinę pakraipą bei penius. Ar manai, kad tau pasisekė turėti gerą tėtį?
- Mano amžinatilsį tėtis buvo šventasis. Jis ir mama turėjo pakelti daug sunkumų, kai mokiausi gimnazijoje – ir kelerius metus po to. Jie abu buvo labai supratingi, bet knygoje paminėjau būtent tėtį todėl, kad jis mirė man berašant. Anksčiau pilnai nesupratau, koks jis nuostabus tėvas jis buvo. Jis visada mane išklausydavo, kad ir apie ką būčiau kalbėjęs. Jis kvatojo dėl mano juokų, kad ir kokie kvaili jie bebūtų. Jei pasielgdavau neteisingai, jis man paaiškindavo, ką padariau. Tėtis norėjo, kad visada būčiau tikras, jog jis mane myli. Jis mane priėmė tokį koks esu labiau, nei aš pats save. Žinojau, kad su tėvu galiu būti atviras, o jis stengsis man padėti – nesvarbu, kad ką galvočiau ar jausčiau.
Negaliu paaiškinti, kodėl jis buvo toks supratingas. Viskas, ką galiu pasakyti – kad su meile ateina ir supratimas. Jis man sakė, jog mane myli labiau už viską pasaulyje. Kai jis mirė, jaučiausi taip, tarsi didelė dalis manęs būtų dingusi. Nenorėjau, kad jis išnyktų, žinojau, kad norėčiau, jog ir kiti žinotų, kad iš tikrųjų egzistavo toks geras tėtis.
- Ką patartum kitiems žmonėms, turintiems panašių anatominių ypatumų?
- Nemanau, kad savo atvejį galėčiau lyginti su kitais. Dar nemačiau nė vieno žmogaus su tokia pačia difalijos rūšimi, kaip ir mano. Ji paprastai gana baisi ir net mirtina. Visgi tiems, kurie jaučiasi panašiai kaip aš, norėčiau patarti mylėti save. Jei priimsi savo kūną tokį, koks jis yra, aplinkinių nuomonė nebeturėtų rūpėti. Visada atsiras žmonių, kurie palaikys tavo pusę. Jei myli save ir neleidi sau jaustis gyvenimo atnešamo negatyvumo auka, tu išgyvensi. Turi tiesiog tikėti.
- Gana aiškiai pasakei, kad dėl savo istorijos nenori išgarsėti ar gauti daug pinigų. Kodėl išvis internete atskleidei turintis du penius?
- Manau, galima laisvai teigti, kad nesu žinomas gerąja prasme, o pinigų stygiumi nesiskundžiu. Viskas prasidėjo nuo to, kai su vaikinu naršėme vieną „Tumblr“ tinklaraštį su penių nuotraukomis, ir juokėmės, kaip jie reaguotų, jei nusiųsčiau saviškių nuotrauką. Nebuvo jokios realios priežasties – tik noras pamatyti reakciją. Dariau tai tik norėdamas pasijuokti. Visgi vėliau atsirado žmonių, pajutusių ryšį su manimi. Tiksliau, jie jautėsi taip, tarsi aš būčiau juos pasiekęs.
Dėl knygos pelno – atidaviau visas „Kindle“ versijos knygos teises redaktoriui, o su su jomis perleidau ir visą pelną. Žinojau, kad kitas man padėjęs išleisti knygą geranoriškas žmogus iš aplinkinių gali sulaukti negatyvių reakcijų. Maniau, kad vienintelis tinkamas pasirinkimas buvo atiduoti jam visą pelną mainais už prisiimtą riziką.
- Kodėl taip saugai savo privatumą?
- Jei atskleisčiau savo tikrąją tapatybę, mano gyvenimas niekada nebebūtų toks, kaip anksčiau. Jau pirmąjį mėnesį po atsakymų į klausimus „Reddit“ sulaukiau daugybės interviu pasiūlymų. Jų buvo pačių įvairiausių – interviu žinioms, laikraščiams, pasiūlymų sukurti mano paties realybės šou ir filmuotis porno. Visiems atsakiau ne.
Lengviausia tai paaiškinti šitaip: jei visas pasaulis žinotų, kad Clarkas Kentas yra Supermenas, žmonės jo niekada nepaliktų ramybėje. Visi jam rūpintys žmonės taptų atidžiai stebimais taikiniais. Kad ir kur jis eitų, visi žinotų, kas jis toks, ir turėtų lūkesčių. Jei pasirodyčiau prieš televizijos kameras, aš būčiau vaikinu su dviem peniais, o ne savimi. Visi kaimynai sužinotų, kad šalia jų gyveno vaikinas dviem peniais. Pardavėjas bakalėjoje tai irgi žinotų, mergina šalia sankryžos tikriausiai tai irgi išsiaiškintų. Nebegalėčiau gyventi kaip anksčiau. Manes atsitiktiniai praeiviai vis prašytų parodyti penius. Tai nėra gera mintis, jei norite sužinoti mano nuomonę.
- Kaip pasakai tau kelnių dar nenumovusiems sekso partneriams, kad turi du penius?
- Būna visaip. Kartais juos nustebinu – tai ne visada baigiasi gerai. Iš tikrųjų viskas priklauso nuo paties žmogaus ir kaip ilgai su juo bendrauju. Tada, kai mėgau vienos nakties nuotykius, partneriai pamatydavo siurprizą. Su merginomis buvo sunkiau. Mintis apie du penius vyrams daro didesnį poveikį, nei moterims. Neįsivaizduojate, kiek kartų lytiškai santykiavau su vyrais, kurie teigė esantys heteroseksualūs.
- Ar kas nors atpažino, kad tu esi būtent tas vaikinas su dviem peniais, „Reddit“ leidęs jam užduoti įvairius klausimus?
- Iki 2014-ųjų vasario vienu metu draugavau ir su vaikinu, ir su mergina, kurie buvo pora dar nesusipažinę su manimi. Nebuvau laisvas maždaug du mėnesius po atsakinėjimo į klausimus internete. Visgi vėliau pasitaikė merginų ir vaikinų, kurie vienaip ar kitaip užsiminė apie mano atsakymus „Reddit“. Sutikti vaikinai – beje, visi išskyrus vieną teigė esantys heteroseksualūs – arba tiksliai žinojo, kas aš esu, arba suprato tiesą, kai jiems pasakydavau, jog galėjo girdėti apie tai, kad „Reddit“ atsakinėjau į užduotus klausimus.
- Kiek sekso partnerių esi turėjęs?
- Anksčiau spėdavau, kad skaičius siekia kelis šimtus. Jei gerai pagalvoju, tikriausiai jų buvo virš tūkstančio. Viena iš juokingiausių reakcijų – merginos, kuri sekso metu pamanė, kad vienas penis netikras, ir tik pabandžiusi jį nutraukti suprato, jog jis tikras. Mergina juokėsi iki ašarų. Kita juokinga reakcija – save heteroseksualu laikiusio vaikino, kuris teigė atliksiąs man oralinį seksą, kad galėtų erzinti savo gėjus draugus. Iš pradžių labai juokiausi, bet jis tai iš tikrųjų padarė.
Didžiausias nusivylimas buvo mergina, su kuria rimtai draugavau po to, kai nusprendžiau užbaigti visus vienos nakties nuotykius. Draugavome apie tris mėnesius, jų metu tik bučiavomės ir glamonėjomės. Jis pagaliau pasakė esanti pasiruošusi, bet aš įvykį atidėliojau visą mėnesį. Atėjus tam momentui pasakiau jai, jog esu kitoks, nei visi vaikinai. Mergina sakė, kad jai nerūpi. Atidengęs penius pamačiau, kad jai iš tikrųjų rūpėjo. Ji liepė man dingti ir nutraukė mūsų santykius. Vis dar gelia širdį, kai apie tai pagalvoju.
- Tu seksu užsiėmei su tokiu didžiuliu skaičium žmonių – ar tarp jų buvo moteris arba vyras, kurio anatomija panaši į tavo? Prieš pora metų viena moteris „Reddit“ paskelbė turinti dvi vaginas.
- Niekada nesutikau kito vaikino su dviem peniais. Esu matęs trečių spenelių ir merginų su didžiuliais klitoriais. Esu permiegojęs ir su vaikinais, turinčiais miniatiūrinį penį, ir su tokiais, kurių varpa didesnė už mano dešinįjį. Mačiau ir iškilusių venų, didžiulių galvučių ant plono kūno. Pasitaikė daugybė sudarkytų išeinamųjų angų. Visgi niekada nesu sutikęs žmogaus, turintį porą lytinių organų. Kalbėjausi su kažkuo, kas, mano nuomone, yra tikroji Hazel Jones iš „Reddit“, moteris turinti dvi vaginas. Ji graži, bet bijočiau ją sužeisti.
- Ar esi kada nors sekso metu sužeidęs penius?
- Kartą užsiėmiau seksu su mergina, vienas penis buvo priekyje, kitas gale. Orgazmo metu įplyšo oda tarp penių. Užgijo be randų, bet baisiai skaudėjo. Kitą kartą abiem peniais skverbiausi į vaikiną, kurio išeinamoji anga buvo pakankamai plati. Tai dariau apie valandą ar dvi, o jis kelis kartus mano penių vos neišstūmė. Artėjant prie pabaigos jis savo vidurius link manęs pastūmė taip stipriai, kad mano dešinysis penis iššoko tokiu kampu, kad jis susilenkė, bet išlindo tik pusiau. Tas sulenkimas skaudėjo tiek pat, kiek ir įplyšimas odoje. Trūko kraujagyslė, prireikė daug laiko, kad užgytų.
- Kokia muzika tau labiausiai patinka sekso metu?
- Iš esmės bet kokia, jei ji išvis būna. Man patinka beveik viskas, išskyrus repą ir modernųjį country. Juokingiausias kartas buvo su mergina, kuri buvo paleidusi sumaišytas dainas iš savo iPod. Vidury sekso su ja ir jos vaikinu – kai skverbiausi į juos abu – užgrojo Hansono „MmmBop“. Juokėmės kaip kvailiai.
- Sakei, kad nenaudoji prezervatyvų. Kodėl?
- Anksčiau nenaudojau, kai man dar nebuvo atlikta operacija. Mano peniai buvo tokioje padėtyje, kad buvo sunku ant jų išlaikyti užmautus prezervatyvus. Po kiek laiko nustojau juos naudoti. Be to, prezervatyvuose yra daug chemikalų, dėl kurių nutirpsta mano peniai. Po operacijos pradėjau retkarčiais naudoti prezervatyvus, ir jie nenusmunka. Man tiesiog nepatinka juos jausti. Nesaugu užsiimti seksu be prezervatyvų, bet jokie lytiniai santykiai šiandien nėra saugūs. Beje, nesu lytiniu keliu plintančių ligų nešiotojas. Neklauskite kaip.
- Kokius išmintingus žodžius užbaigdamas interviu norėtum pasakyti pasauliui?
- Kai kitą kartą norėsi su kažkuo elgtis bjauriai, taip nedaryk. Kai tave kas nors sunervins, susilaikyk nesikeikęs. Prisimink, kad visi turime jausmus. Todėl tada, kai kažkas tave įskaudina, žinok, jog skauda ir jiems. Turime bendradarbiauti, jei norime, kad šis pasaulis nesugriūtų.
Parengė Dorotėja Noreikaitė
