Peteris Sibley (72 m.), žingsniuodamas po savo sodą Vakarų Berlyne, pasakojo, kodėl atsidūręs bendrijoje homoseksualiems senjorams.
Nuo jaunystės šis gėjus neslėpė savo netradicinės lytinės orientacijos ir atvirai gyveno homoseksualo gyvenimą, rašo „Lietuvos ryto“ šeštadienio žurnalas „Gyvenimo būdas“.
Tačiau patyręs insultą ir patekęs į ligoninę jis greitai pajuto, ką reiškia būti senyvo amžiaus, ir dar homoseksualu.
Jo draugą užsispyrusios ligoninės slaugės vadino anūku, nors žinojo, kad tai jo gyvenimo partneris.
Bet senelių prieglaudoje, kaip P.Sibley tikino jo draugai, gėjų gyvenimas dar blogesnis. Vienas jų papasakojo apie slaugytoją, vengusį įeiti į jo kambarį: esą jis tikrai sergantis AIDS.
P.Sibley nusprendė, kad neturi jokio noro ką nors panašaus patirti per savo gyvenimo saulėlydį.
Ir iš tiesų iš Velso (Didžioji Britanija) kilęs vyriškis iškart patraukia dėmesį: ryškūs mėlyni akinių rėmeliai, juodi atgal sušukuoti plaukai, plačiai atsegti geltoni ryškiais išmoningiausiais piešiniais išmarginti marškiniai, lašišų spalvos kelnės ir ryškiai raudoni sportiniai batai. Nagai, kuriuos nudažė slaugytoja, tamsiai mėlyni.
P.Sibley atrodo kaip solidaus amžiaus roko žvaigždė.
Buvęs teatro technikos specialistas gyvena Berlyno Šarlotenburgo rajone esančiuose namuose, kurie pavadinti „Įvairove“.
P.Sibley su septyniais netradicinės lytinės orientacijos senjorais užima vieną aukštą. Tačiau ir likusiuose aukštuose daugumą gyventojų sudaro homoseksualūs vyrai.
Čia P.Sibley gali linksmintis iki išnaktų, kartą per metus čia rengiamas madų šou „Gay not Grey“.
Senjoro kambarys atrodo taip, lyg čia gyventų studentas. Jo draugas gali ateiti į svečius, kada nori, ir niekas nevadina jo anūku.
Daugeliui homoseksualių senjorų gyvenime kas nors panašaus nutiko, kaip ir P.Sibley prieš kelerius metus. Tiems, kurie daugelį dešimtmečių gyveno kaip homoseksualai, apie tradicinę senelių prieglaudą negali būti nė kalbos.
Bet netradicinės lytinės orientacijos senjorams apsigyventi šalia panašių kaip jie yra vos keletas vietų. Pavyzdžiui, Frankfurte prie Maino (Vokietija) yra dvi senelių prieglaudos, skirtos gėjams ir lesbietėms.
Miunchene lygių galimybių gerovės sąjunga įkūrė prieglaudą, kurios vadovaujantis personalas ir slaugytojos turi būti jautresni netradicinės lytinės orientacijos asmenims.
Kelno (Vokietija) Jėzaus širdies centras bendradarbiauja su konsultacijų centru, skirtu lesbietėms ir homoseksualams. Bet Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje, kuriai priklauso šis miestas, nėra jokios šiems asmenims skirtos institucijos.
Kelno socialinių mokslų specialistas Markus Schuppas jau daugelį metų rūpinasi homoseksualių senjorų slauga ir dabar šia tema rašo daktaro disertaciją.
M.Schuppas apklausė dešimtis homoseksualų, kurie gyvena senelių prieglaudose slėpdami savo lytinę orientaciją. Rinkdamas medžiagą savo daktaro disertacijai, jis užmezgė ryšius su senelių prieglaudomis Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje.
Beveik visada M.Schuppui buvo atsakoma: mes neturime gėjų. Šia tema nėra ir jokių tyrimų: jo darbas per dešimt metų turėtų tapti pirmąja patirtimi paremta studija.
M.Schuppas spėja, kad daugiau nei 100 tūkstančių homoseksualų būtina priežiūra.
„Dabar į senatvę įžengia praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio karta, kuri gyveno atvirai, tad ir sulaukusi senatvės kelia atitinkamus priežiūros reikalavimus“, – sakė M.Schuppas.
Berlyno namų „Įvairovė“ laukiančių slaugos sąraše – daugiau nei 200.
Daugelis netradicinės lytinės orientacijos asmenų senelių prieglaudos klausimą atidėlioja taip ilgai, kol tampa vėlu. Taip atsitiko ir Bernhardui Wenzeliui (68 m.). Jis po insulto buvo nusiųstas į senelių prieglaudą, kurią susirado ne pats.
Kai slaugytojams papasakojo apie savo, transvestito menininko, praeitį, buvo nesuprastas.
„Kai paklausiau, ar galiu tokią programą pasiūlyti senelių prieglaudai, slaugytojai tik nusišypsojo. Pamaniau, kad šią idėją reikia pamiršti“, – sakė B.Wenzelis.
Slaugos ekspertas M.Schuppas įsitikinęs, kad daugelis vyresnio amžiaus gėjų, baimindamiesi diskriminacijos, senelių prieglaudose nutyli meilę tos pačios lyties asmenims.
„Netradicinės lytinės orientacijos žmonės senelių prieglaudoje gyvena su tais, kurie, kaip ir homoseksualai, jaunystę leido tuo metu, kai už homoseksualumą buvo baudžiama, o gėjai persekiojami ir suimami“, – priminė M.Schuppas.
B.Wenzelis išsikraustė iš senelių prieglaudos, į kurią buvo nusiųstas, ir dabar gyvena homoseksualių ir heteroseksualių senjorų prieglaudoje „Julie-Roger-Haus“, įsikūrusioje Frankfurte prie Maino.
Jos vadovas Arminas Blumas – homoseksualas, jo prieglauda pritraukia vis daugiau gėjų. Šiais metais viena olandų sąjunga apdovanojo A.Blumo personalą už gerą elgesį su gėjais ir lesbietėmis. Tokiu įvertinimu prieglaudos vadovas ir jo darbuotojai didžiuojasi.
Kartą per metus A.Blumo prieglaudos senjorus aplanko striptizo šokėjas – raumeningas vyras, išsirengiantis iki kelnaičių su juostele.
Pašaliniams stebėtojams įprasta, kai seni vyrai įbeda žvilgsnius į standžius vaikinų užpakaliukus.
Vienas gyventojų A.Blumui parašė: „Vien dėl to, kad esate homoseksualios pakraipos, neturite senų žmonių varginti pusnuogiais tipais.“
Prieglaudos vadovas nesileido išmušamas iš vėžių ir pajuokavo: „Kaskart susidarau įspūdį, kad tokį vaizdą matydami net paralyžiuoti staiga pradės vaikščioti, – tiek daug neįgaliųjų vežimėlių stovi kampe striptizo metu.“
