Ši vasara buvo itin karšta. Visi miestiečiai su nekantrumu laukdavo išeiginių, kad galėtų išvykti atsikvėpti į sodybas. (Ši istorija paimta iš portalo zhenskoe-mnenie.ru)
Mes irgi turime sodybą prie upės, kur naudodavomės proga galėdami pasislėpti nuo kaitrios saulės spindulių.
Vieną vakarą mūsų šeima sėdėjo įsitaisę kieme po senomis obelimis. Ką tik pavakarieniavome. Andrius žaidė su mudviejų sūneliu Luku. Anyta glostė ant suolo tupintį katiną. Aš nuo stalo nurinkinėjau indus.
Netikėtai išgirdome atvažiuojant mašiną. Ji sustojo, trinktelėjo durys. Pasukome galvas į automobilio pusę.
„Mano, draugai, o štai ir aš!“. Kieme pasirodė aukštas, plačiapetis vyras. Andrius pašoko: „Sveikas, Pauliau!“.
Tai buvo jo jaunesnysis brolis. Jie tvirtai apsikabino. Po to Paulius tvirtai prie krūtinės priglaudė savo motiną, paglostė plaukus ir pabučiavo į kaktą.
Aš buvau mačiusi Paulių tiktai nuotraukose. Jis net mūsų vestuvėse nedalyvavo. Paulius jau kelerius metus jis gyveno ir dirbo Anglijoje.
„Susipažink, broli, su mano Raimonda“, – pasakė Andrius.
Paulius iškart priėjo pasisveikinti. Mūsų akys susitiko. Širdis pradėjo plakti tankiau. Man net pasirodė, kad ji netrukus iššoks iš krūtinės.
„Labai malonu“, – ištarė Paulius, švelniai spustelėdamas mano ranką.
Teko iš naujo dengti stalą. Andrius iškilmingai ant stalo pastatė butelį brendžio. Laikas, juokaujant ir dalinantis prisiminimais, pralėkė nepastebimai. Kai grįžau prie stalo, paguldžiusi pusantrų metų sūnų miegoti, Andrius jau buvo gerokai įkaušęs. Sėdėdamas prie stalo jis iš visų jėgų stengėsi išlaikyti svyrančią ant krūtinės galvą.
Paulius buvo nedaug išgėręs. Jis pusiau juokais pasakė, kad nedraugauja su „žaliąja gyvate“. Atvykėlis pasakojo motinai apie savo darbą, nenuleisdamas nuo manęs aklių. Jo žvilgsnis sustodavo kažkur ties mano krūtine. Pažvelgiau į save, nesuprasdama kas nutiko ir išraudau: marškinėlių sagutės buvo atsegtos. Lukui jau pusantrų metų, tačiau prieš miegą jis dar mėgdavo pažįsti mano krūtį.
Pralėkė kelios dienos. Andrius išvyko į darbą mieste. Sodyboje liko Paulius, anyta ir aš su sūnumi. Dieną mes eidavome prie upės, vaikštinėdavome artimiausiame miškelyje ir aš visą laiką gaudžiau godžius ir giliai smingančius Pauliaus žvilgsnius.
Jo nebuvo galima pavadinti gražuoliu. Tačiau jis buvo aukštas, tvirtas, raumeningo kūno. O Andrius jau buvo spėjęs užsiauginti pilvą.
Kai Paulius išlipdavo iš upės vandens po maudynių, man atrodė, kad prarandu amą nuo tos aistros, kuri mane buvo vis labiau degino. Naktimis negalėdavau ilgai užmigti, ilgai vartydavausi lovoje, įsivaizduodama kad mane apkabina stiprios rankos. Pilve prasidėdavo skausmingi spazmai. Kad nuraminčiau šėlstančią aistrą, aš liesdavau savo sudrėkusį tarpukojį ir masažuodama stengdavausi patirti pasitenkinimą.
Vieną dieną nėjau prie upės. Jau nebežinojau, kur pasislėpti nuo geidulingo Pauliaus žvilgsnio. Tad sumetusi kaltę galvos skausmui, likau namuose. Širdyje buvo neramu. „Geriau, kad Andrius kuo greičiau atvažiuotų“, – galvojau.
Bet nors šios minties nebuvo lengviau: vėl alus, girta vyro fizionomija. Toks paveikslas neviliojo.
Gulėdama lovoje laikiau rankose atverstą knygą, o mintys lakstė kažkur toli. Staiga sugirgždėjo durys ir pasigirdo lengvi žingsniai. Aš pašokau iš lovos. Širdis neramiai ėmė plakti. Bet nespėjau prisiartinti iki durų, kai jos plačiai atsivėrė ir ant slenksčio išdygo Paulius.
Jis mūvėjo tiktai šortus. Man pradėjo trūkti oro, ėmė suktis galva. Paulius prisiartino visiškai arti. Minutę mes vienas kitam žvelgėme į akis. Tada Paulius pakėlė ranką ir pirštų galiukais palietė mano lūpas.
Po to viskas vyko kaip sapne. Mes kritome vienas kitam į glėbį. Lūpos susiliejo aistringame bučinyje. Pauliaus rankos atsidūrė po mano marškinėliais. Jis nutraukė marškinėlius per galvą ir suvaitojo išvydęs mano putnią krūtinę. Pripuolęs apipylė ją godžiais bučiniais. Aš paskandinau savo pirštus jam į plaukus ir suvaitojau. Po minutės mes atsidūrėme plačioje lovoje. Paulius bučiavo mano krūtų spenelius, švelniai juos kandžiodamas.
Aš nutirpau ir dejavau. Pajutau, kad mano kelnaitės sudrėko nuo jaudulio. Paulius ėmė slysti žemyn ir ėmė bučiuoti mano pilvą. Lengvai kilstelėjo ir staigiu judesiu nutraukė nuo manęs sijoną kartu su kelnaitėmis. Aš gulėjau prieš jį visa nuoga. Sulaikiau kvėpavimą. Širdis ėmė nepaliaujamai daužytis. Paulius, žvelgdamas tiesiai į akis, nusitraukė savo šortus. O Dieve!. Koks jis buvo gražus.
Aš lėtai išskėčiau kojas. Paulius prisiartino ir staigiu judesiu įėjo į mane. Mes dejavome ir mėgaudamiesi tesėme savo nuostabų meilės šokį.
Po to Paulius atsitraukė ir atsargiai apsuko mane ant pilvo. Aš išriečiau užpakalį. Paulius įėjo į mane iš nugaros. Jo rankos glostė mano krūtinę. O aš dejavau ir prašiau: „Dar. Dar“. Mėgavausi švelniu jo minkštų sėklidžių prisilietimu.
Aš jau buvau patyrusi malonumą, tačiau jaučiau, kad artinasi dar viena pasitenkinimo banga. Judesiai tapo vis greitesni ir ritmingesni. Dar greičiau. Oooo. Štai ta palaimos akimirka.
Po to mes dar kažkiek laiko tylėdami gulėjome. Paulius pakilo iš lovos. „Tu buvau nuostabi. Jeigu nebūtum mano brolio žmona, aš tave iš čia išsivežčiau“, – pasakė jis.
Pasilenkė, pabučiavo man į kaklą ir išėjo.
Po dviejų dienų jis išvyko į Angliją. Jo motina susikrimtusi svarstė, kodėl sūnus planavęs paatostogauti mėnesį, išvyko po dviejų savaičių.
Baigėsi vasara ir viskas ėmė suktis ankstesne eiga. Aš pradėjau dirbti. Sūneliu sutiko pasirūpinti anyta. Andrius dažnai iš darbo grįžta išgėręs. O jie ir peržengia namų slenkstį blaivus, tai gudriai man pamerkia akį ir iš kuprinės išsitraukia kelis butelius alaus. Atsigulęs į lovą, akimirksniu užmiega.
Jeigu sakau, kad pasiilgau jo švelnumo, tai jis tarsi per prievartą ima siekti mano krūtinės, šnibžda kažką į ausį ir aplink paskleidžia alkoholio tvaiką.
Jau kurį laiką jis siūlo mylėtis pasisukus ant šono. Aš vadinu tai – tinginio poza. Padarei savo darbą ir gali nesikelti. Galima miegoti toje pačioje vietoje, nei per centimetrą nepakeitus kūno pozicijos.
Tačiau manęs neapleidžia prisiminimai. Paulius kartais paskambina broliui, ir perduoda man labų dienų. Dažnai gulėdama lovoje ir nenoriai klausydama vyro knarkimo, prisimenu tas nuostabias akimirkas, kai pirmą kartą iš tikrųjų išgyvenau aistrą.
Parengė Rytė Petrulytė