Garsiausios XX a. meilužės nepaisė moralės normų

Marlene Dietrich gyvenimas – tai nesibaigiantys meilės romanai tiek su vyrais, tiek su moterimis. Ernestas Hemingway, Erich Maria Remarque, Edith Piaf, Greta Garbo. Ši moteris be baimės ar dvejonių laužydavo užtvaras tarp lyčių, atvirai pasakodama apie savo lesbietiškus romanus. Ji dažnai puošdavosi vyriškais drabužiais bei aksesuarais, viešumoje elgėsi iššaukiančiai ir įžūliai. Marlene tapo XX amžiaus amžiaus laisvės ir seksualinės revoliucijos personifikacija.

M.Dietrich savo seksualinį gyvenimą pradėjo dar nebaigusi vidurinės mokyklos. Gyvenimo eigoje jos meilužių skaičius viršijo šimtus. Aktorei neegzistavo jokie draudimai, moralės normos.

Savo prodiuserius ir režisierius ji galėdavo pasitikti namuose užsimetusi peršviečiamą chalatą.

Marlene kartą nuviliojo savo sutuoktinio meilužę. Per vieną dieną meilės ištroškusi garsenybė galėdavo turėti po kelis pasimatymus, kurie neretai baigdavosi žaidimais lovoje. Savo atsiminimuose M.Dietrich rašė, kad labiausiai ją jaudina vyrų lūpos ir rankos.

Galima smerkti šios žvaigždės elgesį, tačiau visi sutiks, kad tai buvo nepakartojama moteris. Vyrai ją garbino, nes ji niekada nekeldavo isterijos scenų, su ja visada buvo galima dėl visko susitarti. Marlena niekam neleisdavo prie savęs per daug arti prisiartinti.

Po išsiskyrimo buvę meilužiai tapdavo jos ištikimais draugais. Jie atsisveikindavo su M.Dietrich entuziastingai, susižavėję jos neįprasta ir kaprizinga natūra.

Striptizo pradininkė manė, kad santuoka ir meilė – yra visiškai skirtingi dalykai, kurių nereikėtų plakti į vieną vietą. Šokėja buvo ryški santuokos priešininkė. Ji be jokio liūdesio palikdavo savo meilužius. Tačiau ji mokėjo rinktis meilužius – milijonieriai, sekso žinovai, bohemos vyrai, poetai.

Kur tik gyvenimas nublokšdavo šią šokėją ją visada pasivydavo skandalų ir meilės romanų šleifas.

Kartą Isadora buvo suimta, nes vilkėjo daug provokuojančią suknelę ir nepadoriai elgiasi scenoje.

Brandžiame amžiuje ji apsuko galvą Sergejui Jeseninui ir tapo jo žmona. Rusų poetas mylėjo ir nekentė savo atkaklios žmonos. Jis rašydavo jai jausmingas eiles ir mušdavo, tačiau nugalėti savo aistros vilioklei šokėjai nesugebėjo.

Aikštinga ir nepriklausoma I. Duncan mėgo neįpareigojančius santykius. Visuomenė mėnesiais diskutuodavo apie jos skandalingus romanus su vedusiais vyrais. Isadorai patiko šokiruoti auditoriją – jai tai buvo savotiški narkotikai. Ji griovė visus to meto tabu, scenoje pasirodydavo basomis kojomis ir beveik nuoga. I. Duncan pavergdavo publiką aistringumu, erotiškumu ir natūralumu. Šokėjos pasirodymai nepalikdavo abejingų – žiūrovai, iš geriausių Europos salonų jai plodavo atsistoję. Patikusį vyrą I. Duncan pasikviesdavo privačiam šokiui, kuris neretai baigdavosi santykiais lovoje.

Elizabeth gaudavo milijoninius honorarus. Tačiau žiūrovai žavėdavosi ne tiek aktorės karjera, kaip jos nesuskaičiuojamais meilės romanais ir grožiu. Žvaigždės gyvenimas visada buvo apkalbų taikinyje.

Sulaukusi 17 metų Elizabeth susuko galvą milijardieriui Howardas Hughesas.

E.Teylor buvo pirmoji Nicko Hiltono – garsaus viešbučių tinklo savininko žmona. Bet aktorei pavyzdinės žmonos vaidmuo nepatiko – praėjus keliems mėnesiams po vestuvių pora išsiskyrė. Tai tik pirmasis trupinys daugybės santuokų ir ištuokų serijoje. Aktorė išrado sau taisyklę, kuri teigia, kad bet kokios skyrybos – tai liga, kurią išgydyti galima tik vestuvėmis. Šia liga Elizabeth sirgo daugiau kaip devynis kartus.

Vapsvos juosmuo, iškili krūtinė, žibuoklių spalvos akys, įrėmintos purių blakstienų, ilgam įkalindavo vyrus. Gražuolė dievino kūniškus malonumus. Ji kalbėdavo, kad mėgsta nemažai išgerti, sočiai pavalgyti ir atsiduoti sekso malonumams. Žvaigždė ne vieną kartą buvo gydoma nuo alkoholizmo ir valgymo sutrikimų.

Karščiausias romanas buvo su vyru Nr.5 – filmo „Kleopatra“ partneriu Richardu Burtonu. Šią porą vadino tų metų vaikščiojančiu seksualiniu atrakcionu. Auditorija su neslepiamu susidomėjimu stebėjo įsimylėjėlių poros audringus konfliktus ir ne mažiau audringas susitaikymo scenas.

Sutuoktiniai savo aitrą demonstravo visada ir visur. Kartą Richardas prisipažino, kad Elizabth – labiausiai nepasotinama moteris, kokią tik kada nors pažinojo.

Lilya nebuvo gražuolė, tačiau, kai vyras patekdavo į regėjimo lauką – iš karto krisdavo jai po kojomis. Pasak amžininkų, tai buvo labai valdinga moteris, trykštanti ryškia seksualine energija. Lilya nerūpėjo vyro socialinis statusas – ar jis turėjo sutuoktinę ar meilužę. Jos gyvenimo posakis buvo: „Tik aš! Viskas man.“.

Daugelis poezijos gerbėjų ir literatūros kritikų negali šiai moteriai atleisti žiauraus elgesio su rusų poetu Vladimiru Majakovskiu. Jis degė jai iš meilės, o ji vaikščiojo į slaptus pasimatymus su kitais.

Net jaunas Yvesas Saint Laurentas negalėjo atsispirti ponios L. Brik žavesiui. Nors, tuomet ji jau buvo pagyvenusi moteris, dizaineris apipildavo savo mylimąją dovanomis: papuošalais ir drabužiais, nupiešė keletą jos portretų. Kalbama, kad L. Brik iš gyvenimo išėjo savo noru – dėl nelaimingos meilės.

L. Brik mokėjo vilioti. Ji manė, kad būtina įtikinti vyrą, kad jis yra genialus, nepakeičiamas, o kiti to nesupranta. L.Brik sakė: „Reikia leisti vyrui tai, ko nelesdavo jam kitos moterys. O visa kita padarys brangūs batai ir šilko apatiniai“.