Pora metams atsisakė sekso – pasekmės buvo pribloškiančios

„Po to, kai kartu praleidome 15 metų, mūsų seksualinis gyvenimas nebuvo labai nuostabus, – prisipažino moteris. – Vienas kitą labai mylime, tačiau mus išvargina darbas, trys vaikai – 21-erių Henry ir 18-os Mattas iš mano pirmos santuokos ir 13-os Lily – bei šiais laikais patiriamas stresas. Būtent todėl seksas mus pasidarė mažiau svarbus.

Tai paprastai netrukdydavo intymumui per Eriko gimtadienį – bet ne šį kartą.

Nesimylėjome ne tik tą naktį. Nusprendėme atsisakyti sekso visiems metams – tam, kad sugrįžtų aistra.

Mus įkvėpė filmas apie porą, kuri atsisakė sekso ir iš naujo įsimylėjo.

Tikėjomės, kad tai nutiks ir mums, nors žinojome, jog yra pavojus, kad gali paaiškėti, jog sekso mums visai netrūksta.

Jei būtų taip nutikę, būtų kilęs pavojus mūsų santuokai, tačiau norėjome pasikeitimų – ir nusprendėme rizikuoti.“

Kai atėjo 45-asis Eriko gimtadienis, jie nesimylėjo dar tik mėnesį – eksperimentas buvo gana naujas. Jie naktį gulėdami lovoje galėjo atsipalaiduoti, o ne galvoti, kad dabar turėtų mylėtis.

Jie nebejautė įtampos ir galėjo ramiai ilsėtis.

„Taip buvo ne visada, – sakė T.Stimson. – Kai su Eriku susipažinome 2001-aisiais, mums buvo 30, ir negalėjome atsitraukti nuo vienas kito. Mylėjomės ryte, po pietų ir naktį – buvome lyg triušiai.

Nieko keisto, bet netrukus pastojau. Du mano pirmieji vaikai buvo iš praeitos santuokos, o Lily gimė 2002-ųjų rugsėjį, praėjus 18 mėnesių nuo pirmo karto, kai pamačiau Eriką. Mes susituokėme 2004-ųjų balandį.

Nors turėjome kūdikį ir du judrius berniukus, mūsų seksas tebebuvo aistringas.

Mes tik miegamajame galėjome būti pora, o ne tėvai. Seksas buvo labai svarbus mūsų santykiams.

Tačiau kai mums suėjo 40, mylėjomės ne 3 kartus per dieną, o 3 kartus per mėnesį.“

Nė vienas iš jų dėl to nesijaudino.

„Aš dažnai dirbdavau iki vėlumos, o Erikas daug keliaudavo ir dažnai grįždavo pavargęs, – pasakojo moteris. – Mūsų gyvenimai buvo tokie užimti, kad seksas buvo nustumtas į šalį.

Kartais apie tai pasikalbėdavome ir truputį susigėdę juokdavomės iš lytinio potraukio trūkumo. Retkarčiais vienas iš mūsų bandydavo ką nors pradėti miegamajame – o kitas neatsisakydavo, nes bijojo įskaudinti kitą.

Tiesa, mylėjomės ne iš aistros, o iš pareigos. Manėme, kad susituokusios poros turėtų mylėtis.

Po 18 mėnesių patekau į nedidelę avariją ir susižeidžiau. Nebuvo nieko rimto, bet man skaudėdavo galvą – ypač po ilgos darbo dienos. Išvis dingo mano noras mylėtis.

Tiesa, Erikas kelis kartus bandė ir vėl įžiebti kibirkštį tarp mūsų, bet visus kartus atsisakiau, ir jis pasidavė.

Nepanašu, kad jis pyko, bet pastebėjau, kad jis nebeskyrė tiek dėmesio man, kiek anksčiau.

Esu tikra, kad jis taip nesielgė tyčia, bet mes nesimylėjome, todėl dingo ir glamonės bei laikymasis už rankų.“

Ilgiausias laiko tarpas, kai jie nesimylėjo – 3 ar 4 mėnesiai. T.Stimson ėmė bijoti, kad jie taps viena iš tų porų, kurios gyvena po vienu stogu, bet beveik nebendrauja.

„Nenorėjau tokios santuokos, – prisipažino ji. – Bėda ta, kad nė vienas iš mūsų nenorėjo mylėtis.

Tada mes pamatėme filmą apie porą, kuriai terapeutas patarė nesimylėti metus, kad jie ir vėl pajustų lytinį potraukį. Impulsyviai pasiūliau Erikui, kad tai galėtume padaryti ir mes. Stebėtina, bet jis rimtai paklausė, ar aš to iš tikrųjų noriu. Jam palengvėjo.

Sužinojau, kaip jis jautėsi dėl to, kad manoma, jog vyrai visada nori sekso, nors jis iš tikrųjų dažnai buvo per daug pavargęs. Jis taip pat bijojo, kad jei jis reguliariai nebandys pradėti sekso, aš manysiu, jog jam nebepatinku – ar jis turi meilužę. Jo nuomone, nesimylėjimas reikštų vienos problemos dingimą.

Vertinau jo nuoširdumą. Žinojau, kad jis mane myli, bet jis dažnai sakė, jog 99 proc. jo pasitenkinimo kyla tada, kai ir aš noriu sekso. Jei aš nenorėjau mylėtis, dingdavo ir jo noras.“

Jie pernai metų vasarį nusprendė nesimylėti visus metus. Nebuvo jokios kalbos apie išimtis.

Tiesa, jie galėjo glamonėtis – ir išlaikyti fizinį ryšį, tačiau tai negalėjo baigtis niekuo rimtesniu.

„Mums abiem iš pradžių palengvėjo, – sakė moteris. – Galėjome apsikabinti nebijodami, kad iš mūsų tikimasi kažko daugiau, apsikabinę laimingai žiūrėjome televizorių. Glamonėjomės lovoje ir prieš miegą pasibučiuodavome.

Kai apie savo paslaptį papasakojau kelioms draugėms, kai kurios man pavydėjo. Viena jų sakė, jog atiduotų bet ką, kad vyras sutiktų su ja kurį laiką nesimylėti.

Kitos manė, kad darau didelę klaidą. Jos manė, kad jei jis sekso negaus iš manęs, jo ieškos kitur. Kartais iš tikrųjų svarsčiau, ar nėra taip, kad Erikas atsisakė tik sekso su manimi. Tačiau aš juo pasitikėjau.

Iš pradžių nesiilgėjau sekso. Tačiau kai atėjo pavasaris, pastebėjau, kad pasikeitė Eriko elgesys. Iš jo sulaukdavau komplimentų, kai dėvėdavau aptemptus marškinėlius ar sijoną – tai buvo pirmas kartas per daugybę metų.“

Jis dažnai pastebėdavo T.Stimson kvepalus ar auskarus. Bučiniai prieš miegą pasidarė aistringi ir entuziastiški.

„Tačiau aš nesijaučiau taip pat, – atskleidė moteris. – Ėmiau bijoti, kad draugės buvo teisios, ir tai – didelė klaida. Nors su Eriku dažnai nesimylėdavome, problemų nebūdavo.

Tačiau jis dabar ir vėl pajuto aistrą, o aš nebejaučiu jokio potraukio seksui. Kas, jei jis dėl eksperimento savo poreikius patenkins pas kitas moteris?

Kai apie tai prakalbau, jis pasiūlė užbaigti eksperimentą. Erikas taip pat aiškiai pasakė, jog esu vienintelis jo aistrų objektas. Nusprendžiau tęsti eksperimentą ir tikėjausi, kad mano seni jausmai sugrįš.“

Po 6 mėnesių, spalį, kai T.Stimson ėmė nerimauti, sugrįžo jos lytinis potraukis. Tai buvo ilgiausias laiko tarpas be sekso per 20 metų, ir ji staiga ėmė jo ilgėtis.

„Nebegalėjau atitraukti akių nuo raumeningų Eriko rankų, – sakė ji. – Be to, pasikeitė jo elgesys. Erikas ėmė siūlyti eiti į restoranus, kurie man patinka, ir iš tikrųjų manęs klausėsi, kai kalbėjomės. Panašu, kad sekso trūkumas leido susikoncentruoti į santykius.

Mes ir vėl pradėjome pažinti vienas kitą. Nors ir nesimylėjome, likusius mėnesius nuolat flirtavome.

Vakarieniaudami žiūrėdavome vienas kitam į akis, o mūsų keliai po stalu susiliesdavo. Valandų valandas gulėdavome ant sofos tarsi paaugliai.

Mūsų susitarimas nesimylėti leido mums pasijausti tarsi būtume neseniai įsimylėję vienas kitą.

Tai pastebėjo ir vaikai. Kai būdavome susikabinę už rankų, jie liepdavo mums nebūti tokiems sentimentaliems.“

Naujųjų metų vakarą, praėjus 9 mėnesiams nuo sutarties sudarymo, jie buvo draugų vakarėlyje.

„Kai Erikas buvo mane apkabinęs, mano kūnas buvo pilnas ilgesio, – teigė T.Stimson. – Kai jis mane bučiavo, jaučiausi tarsi tai būtų pirmas kartas. Su trenksmu sugrįžo visa aistra. Nusprendėme spjauti į susitarimą ir grįžti namo.

Tiesa, mūsų seksas nebuvo nuostabus – buvome per daug susijaudinę. Tačiau nuo to laiko mūsų seksas buvo daug geresnis – ir gausesnis – nei per daugybę metų.

Neskaičiuojame, bet mylimės kas kelias dienas. Eksperimentas sukrėtė mūsų santuoką ir pakeitė mūsų požiūrį į vienas kitą. Dabar ir vėl iš tikrųjų esame partneriai.

Mūsų vaikai pašiurpinti mūsų elgesio, tačiau draugai mumis žavisi. Viena draugė nusprendė taip pat atlikti šį eksperimentą su savo vyru.

Laikotarpiai, kai trūksta sekso, yra neišvengiami. Tačiau eksperimentas išmokė, kad apie problemą reikia kalbėtis. Jei dings aistra, galbūt padarysime dar vieną pertrauką.“