Tuo, kad kaimyninėje Lenkijoje požiūris į erotiką bei seksą yra gerokai laisvesnis nei Lietuvoje, dar sovietmečiu galėjo įsitikinti kauniečiai bei alytiškiai netrukdomai stebėdami tos šalies televiziją.
Vis dėlto pokariu Lenkijoje kelis dešimtmečius irgi galiojo lytinės sueities vaizdų bei aprašymų tabu, tačiau jį netikėtai sugriovė viena penkiasdešimtmetė moteris.
Draudė cenzūra
Ginekologės M.Wislockos knygos „Menas mylėti“ spausdinimą sovietų cenzoriai draudė dešimt metų, o kai 1976-aisiais pagaliau sutiko, leidinio tiražai viršijo visų laikų rekordus.
Cenzoriai knygą leido spausdinti tik 10 tūkstančių egzempliorių tiražu, tačiau pamatę, kad turguose yra masiškai prekiaujama nelegaliomis jos kopijomis, buvo priversti panaikinti apribojimus.
Iš viso „Meną mylėti“ nusipirko septyni milijonai lenkų. Nors kunigai autorę praminė „sijonuotu Hitleriu“, jos knyga net atokiausiuose kaimuose tapo skaitomesnė už Bibliją.
„Menas mylėti“ sulaukė sėkmės ir kitose buvusiose socialistinėse valstybėse, tačiau net tuometėje Sovietų Sąjungoje ir Kinijoje tiražai nepasiekė tokio masto kaip Lenkijoje.
Kitaip nei Vakarų šalyse nuvilnijusi neįpareigojančius santykius skatinanti seksualinė revoliucija, M.Wislocka aukštino meilę.
Bet medikė taip pat tvirtino, jog seksualinis pasitenkinimas žmogui yra labai svarbus – gali sutvirtinti ar išklibinti mylinčių žmonių saitus.
Knyga sukėlė švietėjiškos revoliucijos įspūdį, nes visiems suprantama kalba buvo aprašytos sueities pozos ir pirmą kartą buvo įvardyti tokie žodžiai, kaip „orgazmas“, „klitoris“, „masturbacija.“
Labiausiai cenzoriams užkliuvo skyrius apie moterų pasitenkinimą, autorės teiginiai, jog į orgazmą turi teisę ne tik vyrai, bet ir moterys. Minėtą skyrių išbraukti iš knygos įnirtingai ragino Bažnyčios hierarchai, bet M.Wislocka su tuo kategoriškai nesutiko.
Medikė pareiškė, jog tie laikai, kai moteris santuokoje privalėjo rūpintis vien vyro patenkinimu ir vaikų gimdymu, turi negrįžtamai nugrimzti į praeitį.
Komunistiniai cenzoriai kaip vieną iš priežasčių, kodėl neleidžia knygos spausdinti, nurodydavo tariamai prastą ginekologės moralę.
Saugumo tarnybos buvo pranešusios, kad M.Wislocka gyvena viename bute su vyru ir jo meiluže, o anais laikais tai buvo visiškai negirdėtas dalykas.
Įsimylėjo seksomaną
Michalina Braun gimė inteligentų šeimoje, kurioje buvo akcentuojamas mokymasis.
Vienas vyresnis jos brolis vėliau tapo Lenkijos rašytojų sąjungos pirmininku, o kitas – žymiu kinų kultūros tyrinėtoju. Pastarojo duktė Ewa Braun 1993 metais pelnė „Oskarą“ už scenografiją Holivudo režisieriaus Steveno Spielbergo filmui „Šindlerio sąrašas“.
Spėjama, kad Michalina sirgo Aspergerio sindromu – lengva autizmo forma, todėl vaikystėje vengė bendrauti, o per pokalbius rėždavo visą tiesą į akis, nesuprasdama, jog žeidžia kitus.
Be to, mergaitė žvairavo viena akimi ir buvo labai aukšta.
Dėl tokių savybių Michalina augo neturėdama draugų, dienų dienas leisdama namų bibliotekoje, kurią sukaupė tėvas, vienos Lodzės mokyklos direktorius. Mergaitę labiausiai domino mokslinės knygos, ji žavėjosi lenkų kilmės fizike Maria Sklodowska-Curie (1867–1934), kuri net du kartus buvo gavusi Nobelio premiją.
Michalina svajojo pati pelnyti tokį apdovanojimą.
Su savo būsimu vyru, šešeriais metais vyresniu Stanislawu Wislockiu mergaitė susipažino būdama dvylikos metų, kai draugauti ėmė jųdviejų motinos.
Stanislawas iš bendraamžių išsiskyrė ne tik dvimetriniu ūgiu, grožiu, bet ir apsiskaitymu.
Tuo jis pakerėjo Michaliną, ir ji vaikiną beprotiškai įsimylėjo.
Mergaitė nenujautė, kad jos išrinktasis yra psichopatiškas savimyla bei seksomanas, į lovą kvietęs kiekvieną patinkančią merginą.
Siekdamas suvilioti šešiolikametę Michaliną Stanislawas surengė tariamą pagonišką jų santuoką, ištikimybę prisiekiant mėnuliui.
„Vestuvinė“ naktis ant šieno Michaliną ilgam laikui atbaidė nuo sekso, nes Stanislawas ją vertė mylėtis daug kartų nepaisydamas gausaus kraujavimo ir skausmo.
Michalina vienintelei savo klasės draugei Wandai prisipažino, jog yra alergiška šienui, o po sueities tris savaites kentėjo lyties organų skausmus.
Po metų tėvai surengė oficialias sutuoktuves, tačiau Michalinai visos sueitys su egoistišku vyru ir toliau reikšdavo kančias ir baimę.
Blogiausia, jog vyras buvo maniakiškai pavydus ir uždraudė Michalinai susitikti su bendramoksliais, lankytis teatre, pas tėvus.
Pasikvietė gyventi draugę
Neapsikęsdama sutuoktinio lytinio brutalumo, Michalina nusprendė kartu pasikviesti gyventi Wandą, kuri kaip tik ieškojo kambario studijų metams.
Gudrus planas pasiteisino – Stanislawas lovos džiaugsmais ėmė dalytis su temperamentingąja Wanda, o Michalina vėl galėjo susitelkti į mokslus.
Savo dienoraštyje Michalina parašė, kad Wandą kartu gyventi pasikvietė perskaičiusi japonų rašytojo Koizumi Yakumo romaną, kuriame taip pasielgia dvi jo veikėjos – vieną mokslininką įsimylėjusios japonės.
Trijulė nekėlė įtarimų nei kaimynams, nei bendradarbiams, nes per karą sugriautoje Varšuvoje labai trūko gyvenamojo ploto ir butuose glausdavosi po kelias šeimas.
Netikėtai vienu metu pastojus abiem – ir Wandai, ir Michalinai, buvo suvaidinta, kad dvynukus pagimdė žmona, tai dokumentuose įrašė ir papirktas medikas.
Idilė baigėsi tada, kai farmacininko diplomą įgijusi Wanda susirado vyrą ir nutarė kurti savo šeimą.
Meilužės nenorėjęs prarasti Stanislawas Wandai pareiškė, jog ją myli ir yra pasiryžęs vesti ir išsiskirti su Michalina.
Wanda tokius Stanislawo žodžius persakė Michalinai. Pastaroji tik tada suprato, jog vyras jos nemyli ir ja manipuliuoja, tad sutuoktinį išvarė.
Apsispręsti padėjo ir vyro kambaryje rastos paslėptos nuotraukos, kuriose šis buvo įamžinęs 36 nuogas meilužes.
Skyrybas Michalina išgyveno skausmingai, net buvo arti mirties dėl širdies raumens uždegimo.
Savo dienoraštyje medikė parašė, kad tai, jog dėl prarastos meilės galima numirti, patikėjo tik pati tai patyrusi.
Buvęs vyras mikrobiologas vėliau dar keturis kartus vedė ir išgarsėjo daugybe meilės romanų – jis suviliodavo studentes, bendradarbes, draugų žmonas.
Trijulės iširimas sukėlė Michalinai ilgalaikę depresiją.
Iš jos moteris bandė vaduotis pasinerdama į mokslinį darbą ir visuomeninę veiklą.
M.Wislocka tapo kontracepcijos priemonių propagavimo bei pagalbinio apvaisinimo pradininke Lenkijoje, įkūrė Sąmoningos motinystės draugiją.
Ginekologė ėmė važinėti po šalį su paskaitomis apie tai, kaip apsisaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo.
Kaimuose paskaitas pomidorų bei kiaušinių atakomis ir katalikiškomis giesmėmis neretai nutraukdavo kunigų sukurstyti tikintieji, tačiau M.Wislockos švietėjiško entuziazmo tai neatvėsino.
Palaimą suteikė plaukuotas jūreivis
Po kiek laiko Michalina savo paskaitas praplėtė pasakojimais apie tai, jog visavertis seksualinis gyvenimas stiprina santuokinius ryšius.
Tam ji ryžosi išgyvenusi audringą meilės romaną su neišsilavinusiu, negražiu ir nepaprastai plaukuotu jūreiviu Jureku, kurio dėka pagaliau patyrė orgazmą ir sužinojo, kas yra seksualinė palaima.
Bendradarbei iš pradžių pasiskundusi, kad sanatorijoje jai meilinasi į žmogbeždžionę panašus vyriškis, Michalina vėliau visą gyvenimą Jureką aukštino kaip vyrą, atvėrusį jai vartus į sekso rojų.
Daug kraštų laivais apkeliavęs Jurekas neslėpė žavėjimosi Azijos gyventojų požiūriu į seksą – tuo, jog ten labiausiai akcentuojamas moters patenkinimas.
Jūreivis buvo įvaldęs tantrinės meilės paslaptis ir švelniomis oralinėmis glamonėmis ištirpdė gydytoją iki tol kausčiusią sekso baimę.
Medikė vis dėlto liko ištikima požiūriui, kad seksas yra neatsiejama meilės dalis, kad į glamonių aukštumas gali atvesti tik ilgalaikė partnerystė.
Sužinojusi, kad Jurekas yra vedęs ir turi vaiką, Michalina nutraukė su juo santykius, pareiškusi, kad negalima savo laimės kurti griaunant kitų gyvenimą.
Michalina vėlesnėje autobiografijoje parašė, jog tik susipažinusi su Jureku suprato, kad sekso alkis gali būti panašus į potraukį prie narkotikų.
Medikė vėliau turėjo dar ne vieną meilužį, tačiau atmetė visų siūlymus ištekėti, nes nenorėjo daugiau gimdyti, nenorėjo būti namų šeimininke, o troško atsidėti darbui.
Michalinos duktė vėliau prisipažino – ji užaugo beveik nematydama mamos namuose, ir priekaištavo, jog ši ją, gulinčią sanatorijoje, per dvejus metus aplankė tik kartą.
Orgazmo išgyvenimų pakylėta ir Jureko raginama moteris nusprendė rašyti knygą apie sekso svarbą partnerystei ir apie tai, kad sėkmingas seksas įtvirtina meilę.
Knyga išgarsėjo jos net neišleidus, mat leidyklai įteiktą rankraštį ėmė kopijuoti patys cenzoriai.
Medikė kreipėsi pagalbos net į vyskupus ir priminė, kad Bažnyčia skelbia meilę žmonėms, o ji irgi esą siekia išmokyti aukštinti ir saugoti meilę.
Cenzorius galutinai įtikinti sugebėjo kelios įtakingų komunistų žmonos, M.Wislockos pacientės.
Siekdamos ginekologei atsidėkoti už vertingus patarimus ir gydymą, minėtos pacientės privertė savo vyrus panaikinti draudimą.
Knygos išspausdinimą blokavo ne tik cenzoriai, bet ir garsiausi to meto šalies seksologai, ją apibūdinę kaip pornografinę ir nemokslišką.
M.Wiloscka buvo įsitikinusi, jog minėti kritikai nuspėjo jos knygą tapsiant populiarią, ir bijojo, kad po to niekas neskaitys sausų jų išvedžiojimų.
Milžiniški „Meno mylėti“ tiražai Vakaruose M.Wislockai būtų garantavę milijoninius honorarus, o sovietinėje Lenkijoje pinigų užteko vien nedideliam butui ir sodybai nusipirkti.
Tiesa, nemažai pinigų autorė išleido kelionėms po pasaulį, o dalį paskolino, išdalino giminaičiams, nes niekada nepasižymėjo gebėjimu taupyti.
Lenkijai ėmus kurti kapitalistinę santvarką ir šalį užplūdus pornografijos filmams bei sekso vadovėliams, M.Wislockos knyga neteko aktualumo.
Autorę liautasi kviesti skaityti paskaitų, kalbėti televizijos laidose.
Gyvenimo pabaigoje daug pinigų vaistams išleisdavusi gydytoja patyrė skurdą, gyveno kukliai su savo mylimu šuniuku. M.Wislocka mirė 2005-aisiais, sulaukusi 84 metų.
Kelių jos mokinių gydytojų iniciatyva Liubnevicių kurorte, kuriame medikė susipažino su jūreiviu Jureku, buvo įkurtas M.Wislockos meilės parkas.
