Pateikiame tris klausimus apie erekcijos sutrikimus, kurie gali būti įdomūs ir įvairaus amžiaus vyrams, ir jų partnerėms.
Oficialiai problemos gėdytųsi tik apie ketvirtadalis vyrų, tačiau kokie gali būti tikrieji skaičiai?
Atliktos apklausos rodo, kad beveik 40 procentų vyrų teigia, kad kamuojantys erekcijos sutrikimai nesukeltų (arba nesukelia) jokių gėdos pojūčių. Vis dėlto apie 25 procentams apklausose dalyvavusių respondentų erekcijos sutrikimai susiję su didele gėda, nepilnavertiškumo jausmu ir nerimu bei lytinio artumo vengimu.
Tačiau tik skaičiais aklais pasitikėti neverta – didelė dalis vyrų, teigdami, kad nejaučia jokios gėdos, gali tiesiog taikyti „savisaugos mechanizmą“ – iš tikrųjų nemaža dalis iš jų gali jausti neigiamas emocijas, tarp jų ir gėdą, tačiau teigti visiškai priešingai, taip tikėdamiesi apsaugoti savo vyriškumą ir neatskleisti silpnosios pusės.
Tad šis gėdos pojūtis gali neleisti vyrui ieškoti pagalbos – juk kaip jam prisipažinti, kad kažkas negerai su „vyriškais reikalais“ – juk tai atrodys kaip silpnumo ženklas.
Tad čia svarbų vaidmenį atlieka ne tik vyro partnerė, kuri turėtų jį paskatinti pasirūpinti savimi be jokios gėdos, tačiau daug svarbos turi ir šeimos gydytojas ar gydytojas urologas, kurie visuomet turėtų pasiteirauti, ar nekamuoja jokie lytinės funkcijos sutrikimai. Vyrai apie papildomas problemas dažnai užsimena tik apie tai paklausti.
Pastebėtas glaudus ryšys tarp lytinių santykių dažnio ir vyro erekcijos funkcijos – per reti lytiniai santykiai gali paskatinti erekcijos sutrikimų pasireiškimą?
Teigiama, kad vyrai, kurie lytinių santykių turi rečiau nei kartą per savaitę, erekcijos sutrikimų patiria kur kas dažniau nei tie, kurių lytinių santykių reguliarumas didesnis ir jie kokybiškai mylisi mažiausiai vieną kartą per savaitę.
Viena įtakingiausių organizacijų pasaulyje – Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad lytinės sveikatos svarba žmogui – labai didelė ir seksualinė sveikata nėra tik ligos ar disfunkcijos nebuvimas, bet ji turi itin glaudų ryšį su gera fizine, emocine, psichine ir socialine savijauta, kuri susijusi su žmogaus seksualumu.
Taigi verta pabrėžti, kad reguliarūs ir kokybiški lytiniai santykiai svarbūs ne tik gerai vyro lytinei sveikatai, bet ir bendrajai jo sveikatai bei kokybiškam gyvenimui.
Erekcijos sutrikimai gali sukelti depresiją (ir atvirkščiai) – ką svarbu apie tai žinoti?
Ilgalaikiai ir sunkūs erekcijos sutrikimai, kurie pasireiškia kiekvieną kartą norint lytiškai suartėti, o reikiamo varpos standumo pasiekti arba išlaikyti tiesiog nepavyksta, gali sukelti vyrui daug neigiamų emocijų ir privesti netgi prie depresijos išsivystymo.
Depresijos ir erekcijos sutrikimų ryšys yra visiškai įrodytas, tačiau pasitaiko įvairių tokių atvejų variacijų, kai depresiją sukelia ilgalaikiai ir negydomi erekcijos sutrikimai ir, atvirkščiai, kai depresija ir (arba) jos gydymui skirti vaistai sukelia sunkius ir varginančius erekcijos sutrikimus.
Taigi svarbu gydyti ir sunkius, ir nesunkius erekcijos sutrikimus, nes tokiu būdu įmanoma sumažinti depresijos pasireiškimo tikimybę.
Sėkmingas depresijos gydymas taip pat padeda susigrąžinti vyrą ir jo partnerę džiuginančią erekcijos funkciją. Svarbiausia šią problemą spręsti laiku.
Trumpai apie antros kartos vaistinius preparatus, skirtus erekcijos sutrikimams gydyti
Vienas efektyviausių būdų susigrąžinti geresnę erekcijos funkciją – specialių vaistinių preparatų vartojimas. Nors jie pačios problemos priežasties ir neišsprendžia, tačiau jie gali padėti ir vėl džiaugtis kokybišku intymumu.
Lietuvoje jau yra antros kartos vaistas, veikiantis greitai, padedantis išsaugoti spontaniškumą ir sukeliantis mažiau nepageidaujamų reiškinių. Jis priskiriamas prie vaistų, vadinamų 5 tipo fosfodiesterazės (PDE5) inhibitoriais.
Tai yra gydymo priemonė, skirta suaugusiems vyrams, kenčiantiems nuo erekcijos disfunkcijos (dar vadinamos impotencija).
Šis vaistas veikia padėdamas atpalaiduoti varpoje esančias kraujagysles. Dėl to padidėja kraujo srautas į varpą, o tai padeda seksualiai susijaudinus išlaikyti varpos standumą ir erekciją.
Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.
Tekstas parengtas bendradarbiauajant su Berlin Chemie Menarini Baltic.
