Paslaptingųjų heterų pasaulis: laisvos be laisvės pasakoti apie save

Senovės rašytojai vyrai svajojo apie pakaitalus savo žmonoms – laisvas seksualias filosofes aštriais liežuviais. Jas aukštino, jomis gėrėjosi ir mėgavosi. Vis dėlto antikiniame pasaulyje klestėjusi prostitucija, moters paveikslas ir seksualumo supratimas buvo perteikiamas tik vyrų kalbomis, virtusiomis raštais. Įdomu, koks tokios moters statusas buvo iš tikrųjų?

Yra žinoma daugybė senovės Graikijos moterų, kurios išgarsėjo būdamos heteros.<br> 123rf nuotr.
Yra žinoma daugybė senovės Graikijos moterų, kurios išgarsėjo būdamos heteros.<br> 123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Feb 4, 2022, 12:05 AM

Filosofas ir istorikas Ksenofonas iš Atėnų (430–354/355 m. pr. Kr.) rašė, kad Sokratas (469–399 m. pr. Kr.) su draugais susibūrė aplink aukščiausios klasės sekso darbuotoją ir apžiūrinėjo ją tarsi gyvą paveikslą, o jos gražus kūnas pats įtaigiai kalbėjo apie dalykus, svečiams rūpinčius dar labiau: troškimą, meilę ir filosofiją.

Netikėtai ta moteris, kurios kūną jie tyrinėjo, įsitraukė į pokalbį. Turtingai ir gražiai kurtizanei, vardu Teodotė, Sokratas uždavė klausimą. Jis žaismingai ją įtraukė į pokalbį apie geriausio būdo, kaip padidinti troškimą, paieškas. Sokratas pareiškė norą išmokti iš kurtizanės gudrybių, kuriomis jis galėtų įkalbėti jaunus vyrus prisijungti prie jo filosofiško gyvenimo.

Tuo metu, kol Sokratas seksualiai flirtavo su Teodote, jo namuose buvo mažiausiai viena, o gal ir dvi žmonos. Tačiau Australijos katalikiškojo universiteto tyrėja Dawn La Vallee tikina, kad Sokrato biografai niekada nėra paminėję, jog jo žmonos Ksantipė ir Myrto kada nors būtų dalyvavusios panašiuose pokalbiuose.

Ksantipė pavaizduota suvaržyta, ant kelių laikanti kūdikį, išsiųsta kuo toliau nuo Sokrato tam, kad jis galėtų leistis į nevaržomą filosofavimą tarp vyrų.

Sokratas galėjo kalbėti filosofiškai su Teodote, bet ne su Ksantipe, nes šios moterys senovės Graikijoje atliko labai skirtingas kultūrines funkcijas.

Ksantipei garbinga santuoka net su tokiu dviprasmiškai vertinamu bastūnu Sokratu suteikė vietą tokiame socialinių pareigų tinkle, kur svarbiausia buvo viešas tylėjimas ir fiziniai įsipareigojimai pagimdyti šeimai vaikų užsitikrinant materialinį išlaikymą.

O Teodotė pragyvenimui užsidirbdavo pasitelkusi gundymo meną – įtikinamą retoriką ir sumanumą demonstruojant rūpinimąsi klientais. Jos ir tokių kaip ji gyvenimas priklausė nuo įtikimumo.

Sekso darbuotojas senovės Graikijoje galima suskirstyti į dvi iš dalies panašias grupes. Pačios paprasčiausios buvo tos, kurios gyveno viešnamiuose, dažniausiai buvo pavergtos suteikti paslaugą vyrams mieste. Šias moteris apibūdino senovės graikų kalbos žodis „πòρνη“ („porne“), reiškiantis prostitutę. Štai iš kur atsirado žodis „pornografija“.

Šios moterys gyveno sunkiomis sąlygomis. Ne tik dėl to, kad nebuvo laisvos, bet ir jų profesija buvo pavojinga. Tokiam gyvenimui atiduotos moterys neturėjo nei laisvalaikio, nei lūkesčių išsimokslinti.

Kitai sekso darbuotojų grupei priklausė moterys, kurios traukė ir kaitino rašytojų vaizduotę. Jos negyveno viešnamiuose, turėjo nuosavus namus. Jos suteikdavo paslaugas, bet nebuvo perkamos už mokestį, tik dalyvaudavo aristokratiškuose kalbų apsikeitimo mainuose.

Tokia moteris buvo vadinama hetera. Senovės graikų kalbos žodis „εταιρα“ („hetaira“) reiškia bičiulę, draugę. Tokia pat veikla vėliau viduramžių Prancūzijoje užsiėmė kurtizanės.

Heteros dalijosi patraukliomis mintimis. Ne vien tik jų kūnas traukė vyrus. Joms buvo suteikiamos galimybės dalyvauti pokalbiuose ir tuo metu neregėta laisvė.

Būtent Teodotė buvo viena tokių moterų. Heterų socialinėms grupėms buvo būdinga tam tikra hierarchija. Vyresnės ir labiau patyrusios moterys buvo vadinamos motinomis.

Religijos ir filosofijos mokslų tyrėja D.La Vallee atskleidė, kad yra žinoma daugybė senovės Graikijos moterų, kurios išgarsėjo būdamos heteros.

Pavyzdžiui, jauna mergina Neaera kartu su kitomis buvo užauginta ponios Nikaretės tapti viena sekso darbuotojų, kurias vadino dukterimis. Viena garsiausių senovės Graikijos heterų buvo Aspasija (apie 470–400 m. pr. Kr.), ji buvo Atėnų valstybės veikėjo Periklio (apie 490–429 m. pr. Kr.) mylimoji, o vėliau tapo jo žmona.

Komedijų autorius ir poetas Aristofanas (446–386 m. pr. Kr.) tvirtino, kad Aspasija valdė viešnamį. Satyrikas Lucianas iš Samosatos (125–180 m.) rašė apie našlę Krobylę, kuri įkalbėjo savo dukterį Koriną pradėti aukštos klasės sekso darbuotojos gyvenimą siekiant paremti šeimą.

Istorijos apie filosofuojančias heteras kaitino elitinių senovės Graikijos vyrų fantaziją. Retorikas Atėnėjas Naukratis 13-oje knygoje iš rinkinio „Deipnosophistae“ tiesiog garbino aukštos klasės sekso darbuotojas.

Išprusę vyrai, leidę laiką su heteromis, manė, kad šmaikščius jų pamąstymus filosofinėmis temomis verta užfiksuoti. Heteros gyveno aktyvų socialinį gyvenimą tarp politikų ir filosofų, kurių žmonoms tos aplinkos nebuvo galima pažinti.

Pasakojimus apie sąmojingas heteras skleidė tik vyrai.

Kad ir kokią svarbią vietą užėmė šiai grupei priklausiusios moterys, joms nebuvo leidžiama kurti savo portreto.

Ir tik XVI amžiuje pirmą kartą istorijoje mintis apie kūnišką meilę ir geidulį į savo tekstus sudėjo moteris – iš Romos kilusi poetė Tullia d’Aragona (1501/1505–1556 m.).

Ji pagaliau galėjo atskleisti kitokį moters portretą, nei iki tol jis buvo vaizduojamas vyrų tekstuose.

Parengė Darija Jankauskaitė

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.