Socialiniuose tinkluose vis dažniau kalbama apie vadinamąjį „vasaros penį“ („summer penis“) – reiškinį, kai dėl karščio varpa atrodo didesnė. Nors skamba neįprastai, specialistai nurodo, kad tam yra fiziologinis paaiškinimas.
Padidėja ne visiems vyrams
Gydytojai patvirtina, kad toks reiškinys iš tiesų egzistuoja. Vis dėlto pabrėžiama, kad jis yra laikinas ir nesukelia jokios ilgalaikės žalos sveikatai.
Ispanijoje termometrų stulpeliai šoktelėjo virš 40 laipsnių: žmonės neranda sau vietos
Terminas „vasaros penis“ vartojamas apibūdinti laikinam varpos padidėjimui, kuris gali pasireikšti karštu oru.
Pasak specialistų, tai natūrali organizmo reakcija į aukštą temperatūrą – dėl karščio išsiplečia kraujagyslės, suintensyvėja kraujotaka, todėl varpa gali atrodyti kiek didesnė nei įprastai.
Susiję straipsniai
Taip organizmas bando efektyviau išsklaidyti šilumą ir atvėsinti kūną. Dėl šios priežasties varpa gali atrodyti šiek tiek didesnė ar pilnesnė nei įprastai.
Privačios klinikos Pall Mall Medical šeimos gydytojas daktaras Chun Tang aiškina, kad „vasaros penis“ nėra oficialus medicininis terminas.
„Taip žmonės apibūdina reiškinį, kai karštu oru vyrų varpa atrodo kiek didesnė ar pilnesnė. Tai nėra medicininė diagnozė – tiesiog pastebėjimas, apie kurį jau kurį laiką kalbama“, – sako gydytojas.
Šiltomis ir drėgnomis dienomis aukšta temperatūra skatina kraujagyslių išsiplėtimą, todėl kraujotaka aktyvesnė. Dėl to lytinis organas gali laikinai atrodyti didesnis, nors jokio nuolatinio anatominių pokyčių nėra.
Gydytojas priduria, kad šį pokytį pastebi ne visi vyrai. „Kai kurie vyrai pastebi, kad jų varpa, ypač ramybės būsenoje, atrodo šiek tiek didesnė. Tiesa, ji taip pat gali būti minkštesnė ir labiau atsipalaidavusi nei įprastai“, – aiškina dr. Chun Tang.
Šis reiškinys dažniau pasireiškia tiems vyrams, kurie yra jautresni temperatūros pokyčiams. Vis dėlto gydytojas pabrėžia, kad nėra konkrečios oro temperatūros ribos, nuo kurios pasireikštų vadinamasis „vasaros penis“.
Nors didžiausia tikimybė pastebėti šį reiškinį yra karštomis vasaros dienomis ar per karščio bangas. Tačiau tai neturi jokios įtakos lytinei funkcijai ar seksualiniam pajėgumui.
Pranašumo lovoje nesuteikia
Šeimos gydytoja ir medicinos portalo Patient.info klinikinė direktorė dr. Sarah Jarvis aiškina, kad karštis, kaip ir seksualinis susijaudinimas, gali išplėsti kraujagysles.
„Kai karšta, kraujagyslės išsiplečia. Kai paviršinės kraujagyslės tampa didesnės, gali atrodyti, kad ir lytinis organas yra didesnis. Tačiau pati varpa neauga – padidėja tik kraujagyslės, nes taip organizmas bando išsklaidyti šilumą“, – sako gydytoja.
Ji pabrėžia, kad šis pokytis nesuteikia jokio pranašumo lytinių santykių metu. „Tai nepadės geriau pasirodyti lovoje. Erekcijos metu varpa ir taip maksimaliai prisipildo kraujo, todėl papildomo poveikio nėra“, – priduria dr. S. Jarvis.
Specialistų teigimu, atvėsus orams kraujagyslės grįžta į įprastą būseną, todėl ir vadinamasis „vasaros penis“ išnyksta.
Jei lytinio organo padidėjimas kelia diskomfortą, dr. Chun Tang rekomenduoja stengtis neperkaisti.
„Venkite ilgai būti karštyje, dėvėkite laisvesnius drabužius ir gerkite pakankamai vandens. Tai gali padėti sumažinti šio reiškinio poveikį“, – pataria gydytojas.
Tiesa, savaime „vasaros penis“ nėra rimtos sveikatos problemos požymis.
„Jei pastebite staigų ar neįprastą varpos patinimą, jaučiate skausmą ar kitokį diskomfortą, reikėtų kreiptis į gydytoją. Tokie simptomai gali rodyti sveikatos sutrikimą, pavyzdžiui, infekciją ar traumą, kurią būtina įvertinti“, – įspėja dr. Chun Tang.
Gali prireikti skubios pagalbos
Į karštį reaguoja ne tik lytinis organas – aukšta temperatūra veikia ir kitas kūno vietas. Karštomis dienomis gali patinti kulkšnys dėl susikaupusių skysčių, o dėl padidėjusios trinties karštu oru dažniau atsiranda šlaunų nutrynimai.
Žmonėms, sergantiems egzema, šiltas oras gali paaštrinti odos simptomus, o sergantiesiems astma karštis kartais sukelia stipresnį kosulį ar dusulį.
Vis dėlto saulėti orai turi ir teigiamą poveikį. Pasak medikų, didesnis saulės šviesos kiekis skatina serotonino ir melatonino gamybą, todėl gali pagerėti nuotaika, sumažėti stresas, pagerėti miego kokybė ir lengviau reguliuotis organizmo biologinis laikrodis.
Neišvengiamas karščio palydovas – gausesnis prakaitavimas. Tačiau ilgai būnant aukštoje temperatūroje kyla ir rimtesnių pavojų – gali išsivystyti išsekimas ar net šilumos smūgis, kuris itin pavojingas.
Specialistai pabrėžia, kad šilumos išsekimas dažniausiai nėra pavojingas, jei per maždaug 30 minučių pavyksta atvėsinti organizmą.
Tam rekomenduojama persikelti į vėsesnę vietą, naudoti ventiliatorių, nusivilkti nereikalingus drabužių sluoksnius, gerti vėsius skysčius ir kūną vėsinti šaltu rankšluosčiu ar drėgna kempine.
Šilumos smūgis – kur kas pavojingesnė būklė, galinti kelti grėsmę gyvybei, todėl įtarus jį būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Medikai aiškina, kad šilumos smūgis ištinka tuomet, kai organizmo natūralūs vėsinimosi mechanizmai nebesugeba kompensuoti perkaitimo.
Tokiu atveju kūno temperatūra gali pakilti iki daugiau kaip 40 laipsnių, žmogus nustoja prakaituoti, o nesuteikus skubios pagalbos gali sutrikti gyvybiškai svarbių organų veikla ir kilti pavojus gyvybei.
Parengta pagal The Sun.