Robyn ir Christopheris Alesichai iš Sent Klaudo, Floridos valstijos, pasakoja, kad pirmuosius devynerius santuokos metus gyveno tradicinėje monogaminėje santuokoje. Tačiau vėliau ėmė svarstyti, kaip dar galėtų paįvairinti įsipareigojimą vienas kitam.
Lemtingu įvykiu tapo į jų namus atsikrausčiusi draugė. Ši situacija paskatino gilesnius pokalbius, kurie 2011 metais atvedė prie sprendimo į santuoką pažvelgti kitaip.
Nuo to laiko pora teigia turėjusi tris ilgalaikius santykius, kuriuose dalyvavo dar viena moteris. Tačiau jie atmeta prielaidą, kad poliamorija sukasi vien tik apie seksą.
Poligamija – ar normalu vyrui turėti daug moterų?
„Tai daugiau nei tik seksas – mums nereikia partnerio, bet mes norime žmogaus, su kuriuo galėtume dalytis savo gyvenimu“, – interviu „Jam Press“ sakė Robyn.
Dabar 47 ir 43 metų sutuoktiniai pasakoja, kad beveik dešimtmetį net neturėjo žodžių apibūdinti savo santykių modeliui. Tik vėliau suprato, kad tai – poliamorija ir dėl tokio gyvenimo būdo niekada nesigailėjo.
Susiję straipsniai
Anot jų, svarbiausia nuo pat pradžių sukurti tvirtą pagrindą, ypač kalbant apie bendravimą. „Norint išspręsti bet kokias problemas, būtinas atviras bendravimas, – teigė Robyn. – Kol esate atviri ir dažnai kalbatės, viską galite įveikti kartu.“
Moteris teigė, jog nuo pat pradžių nustatytos ribos padeda suvaldyti pavydą. Svarbu įvardyti galimus nesaugumo jausmus ir problemas dar prieš joms atsirandant. Praleidus šį svarbų žingsnį, vėliau santykiuose gali kilti sunkumų.
Sutuoktiniai teigia nuolat susiduriantys su klaidingais įsitikinimais apie jų gyvenimo būdą. Vienas dažniausių – manymas, kad poliamorija tėra pretekstas permiegoti su kuo daugiau žmonių.
„Daugelis įsivaizduoja, kad tokia pora yra tiesiog gobši ir nori mylėtis su kitais“, – sakė Robyn. Tačiau iš tiesų daugelis porų renkasi poliamoriją vietoje monogamijos dėl laisvės mylėti taip, kaip jiems atrodo teisinga.
Jos žodžiais, tai nėra pabėgimo kelias ar pasiteisinimas turėti kuo daugiau seksualinių partnerių. Tai – santykiai, paremti abipusiu leidimu ir susitarimu.
„Iš tiesų tai yra laisvė užmegzti prasmingus ryšius – tiek seksualinius, tiek emocinius – kurie atitinka žmonių poreikius ir vertybes“, – aiškino ji.
Kritika dar dažnai susijusi su pavydu. Tačiau, Christopherio teigimu, pavydas egzistuoja visuose santykiuose, ne tik poliamoriniuose.
„Poliamoriniuose santykiuose turi būti abipusis supratimas ir susitarimas dėl ribų bei „taisyklių“, – interviu „Jam Press“ pasakojo jis.
Skirtumas yra tas, kaip su tuo susitvarkoma. Sveikuose poliamoriniuose santykiuose bendravimas yra prioritetas, o dėl pačios santykių prigimties labai svarbus emocinis sąmoningumas.
„Ribų nustatymas padeda užkirsti kelią pavydui dar jam neprasidėjus – svarbu įvardyti turimus nesaugumo jausmus ir jų neslėpti, o iškilusias problemas spręsti iš karto. Tai sumažina pavydo tikimybę“, – sakė Christopheris.
Jis taip pat pristatė daugeliui iš šalies stebinčiųjų mažai pažįstamą sąvoką – gebėjimą džiaugtis partnerio laime su kitu žmogumi.
„Komperija (angl. compersion) – tai jausmas, kurį patiria daugelis poliamoriškų žmonių: džiaugsmas ar pasitenkinimas matant, kad tau brangus žmogus randa laimę ar pilnatvę su kitu – tiek seksualiai, tiek emociškai. Tai beveik priešingybė pavydui“, – aiškino jis. Kai kuriems tai neateina natūraliai – tam gali prireikti vidinio darbo su savimi.
Vis dėlto pora atsargiai vertina poliamoriją kaip galimą sprendimą visiems. Jie nemano, kad toks santykių modelis tinka kiekvienam ar yra pranašesnis už monogamiją – tiesiog jis atitinka jų pačių vertybes.
Nors jie atvirai kalba apie savo gyvenimo būdą, Robyn sako, kad daugelis poliamoriškų porų vis dar jaučia spaudimą tylėti.
„Poros gali nuspręsti viešai nesidalyti savo santykių detalėmis dėl asmeninių ar saugumo priežasčių. Tačiau mintis, kad poliamorija turi likti paslaptyje, yra klaidinga“, – teigė ji.
Pasak moters, jei jaučiatės saugūs ir laimingi dalydamiesi savo asmeninio gyvenimo detalėmis – su draugais, šeima ar net nepažįstamaisiais – tikrai turėtumėte tai daryti.
Parengta pagal New York Post.