O kodėl visa ši revoliucija stringa jūsų įmonės koridoriuose? Pirmiausia – žadėta ateitis šiandieninėje realybėje nuvilia. Pagrindinis „Copilot“ pažadas buvo sukurti „kompiuterį, su kuriuo galima kalbėtis“, nežinau, kiek pamenate šį „Microsoft“ šūkį, bet jie žadėjo asistentą, kuris už mus atliktų darbus: nuo „Excel“ duomenų analizės iki prezentacijų kūrimo bei darbo su jūsų „Word“ dokumentais.
Praktikoje daugelis darbuotojų susiduria su „steroidais papildyta pagalbos sistema“. Užuot realiai atlikęs užduotį, „Copilot“ dažnai pateikia sudėtingas instrukcijas, kaip tą darbą pasidaryti pačiam. Turiu ir asmeninių pavyzdžių: paprašius pakeisti šriftus dokumente, įrankis ne keičia, o aiškina, kaip aš tai turėčiau padaryti rankiniu būdu. Lyg ir paprasta užduotis, tačiau šiam įrankiui, bent mano atveju, buvo neįkandamas iššūkis.
Tokio pobūdžio nusiskundimai nėra tik pavienės istorijos. Panaršius internetuose, galime rasti įvairiausių atvejų, kai „Copilot“ nesugeba atlikti paprasčiausių užduočių. Kai įrankis, turintis taupyti laiką, priverčia vartotoją gilintis į instrukcijas, nenuostabu, kad darbuotojai grįžta prie įprastų darbo metodų arba renkasi kitus įrankius, pvz., „ChatGPT“.
Spėju, kad nemaža dalis jūsų darbuotojų, kurie priversti naudotis „Microsoft 365“, o gal net ir mokama „Copilot“ versija – iš savo kišenės moka už „ChatGPT“. Nors „Microsoft“ investavo per 13 milijardų dolerių į „OpenAI“ technologiją, „Copilot“ dažnai apibūdinamas kaip „prastesnė ChatGPT versija“. Vartotojų duomenys rodo, kad „ChatGPT“ patogumo vertinimas siekia 97%, o „Copilot“ tenkinasi 86%.
Dar daugiau abejonių kelia situacija su „GitHub Copilot“. Nors programavimas laikomas didžiausia dirbtinio intelekto rinka, „Microsoft“ neseniai paprašė tūkstančių savo inžinierių išbandyti „Claude Code“ ir palyginti jį su savo pačių produktu. Jei net kūrėjai, atsakingi už „Windows“ ir „Office“, skatinami naudoti konkurentų įrankius, sunku tikėtis, kad jūsų įmonės administratoriai ar projektų vadovai pajus pasitikėjimą „Copilot“.
Verslo pasaulyje sprendimai priimami skaičiuojant grąžą. „Forrester Consulting“ prognozavo įspūdingą 137–367% investicijų grąžą darbuotojams įveiklinus generatyvinius įrankius. Tačiau naujesni šaltiniai atskleidžia, kad 72% įmonių vis dar įstrigusios bandomosiose fazėse ir neskuba diegti sistemų visos organizacijos mastu. Mokėti apie 20 eurų už vieną darbo įrankį per mėnesį, kurio vertė abejotina, daugeliui vadovų atrodo neracionalu.
O pačių vartotojų pasipriešinimą stiprina ir tai, kaip agresyviai „Microsoft“ stumia šią technologiją. „Copilot“ integruojamas naršyklę, į naujus kompiuterius. Tai natūraliai kelia atvirkštinę reakciją – žmonės ieško būdų, kaip pašalinti dirbtinį intelektą iš savo sistemų.
Išvada paprasta – jūsų darbuotojai nesinaudoja „Copilot“, nes jis kol kas neištesėjo savo pagrindinio pažado – padaryti darbą lengvesniu, padaryti taip, kad šis įrankis būtų intuityvus gidas, kuris padės jums susigaudyti savo dokumentuose. Kol „Microsoft“ skiria po 30 milijardų dolerių kiekvieną ketvirtį visai dirbtinio intelekto infrastruktūrai, vartotojai vis dar kovoja su bazinėmis funkcijomis, kurios tiesiog neveikia taip sklandžiai kaip konkurentų sprendimai. Tai man kiek primena „Windows 11“ perkrovimą įvairiausiomis nereikalingomis funkcijomis, kai tuo tarpu vartotojai tiesiog nori efektyvaus įrankio.