Nors gali atrodyti, kad DI amžiuje kelionių agentūros gali prarasti aktualumą, „Žinių radijo“ laidoje „Kas, jeigu?“ kalbinti specialistai pabrėžia – keliautojai negali aklai kliautis „ChatGPT“ ar kitais DI įrankiais.
Pasak kelionių agentūros „Baltic Tours“ kelionių eksperto Kristupo Skuturnos, neretai dirbtinio intelekto programos nurodo ne itin tikslią informaciją. Pavyzdžiui, anot jo, planuojant kelionę pagal atitinkamą biudžetą, DI nebūtinai parenka įperkamus viešbučius ar lankytinus objektus. Tokiais atvejais, tęsė jis, kelionių konsultantai tampa nepamainomi.
„Ką esu puikiai pastebėjęs – kad mes, kaip kelionių agentūra, vis dažniau gauname dirbtinio intelekto sugeneruotas užklausas. Ir tos užklausos yra stiprios, nes jos būna labai stipriai apibrėžtos, netgi nurodyti tam tikri viešbučiai. Ir tada prasideda, kada dirbtinis intelektas kartais tiesiog neteisingai skaičiuoja pačių atostogų kainas. Ir, pavyzdžiui, nurodyta, kad šeimos biudžetas vasaros atostogoms liepos mėnesį yra 4 tūkst. eurų ir, sakykime, parašyta, kad norėtume derinti tokius viešbučius, kurie kainuoja iš esmės 6 ar 7 tūkst. eurų. Tai reiškia – dirbtinis intelektas iš esmės nepataiko. Aišku, su žmogumi tada toliau bendrauji, aiškiniesi ir iš esmės pasiūlai kažką atitinkančio jo biudžetą“, – laidoje kalbėjo K. Skuturna.
Susiję straipsniai
Savo ruožtu kelionių organizatoriaus „ITAKA“ Rinkodaros vadovas Baltijos šalyse Justinas Šlopšnys pastebėjo, kad tokie atvejai, kai klientai prašo parengti kelionę pagal DI pateiktą planą, vis dar yra reti. Vis tik, suklaidintų keliautojų tikrai būna, pabrėžė jis, pasidalindamas konkrečia istorija.
„Esame turėję vieną skundą, kur klientė įsigijo iš mūsų kelionę – tam tikrą viešbutį ir jame nerado kažko, ką jai „ChatGPT“ sakė, kad ras. Neįvardinsiu, kokia tai buvo tiksliai viešbučio dalis, galbūt baseinas ar kažkas. Žodžiu, klientė pasigedo ir mes gavome skundą – kaip gi čia nėra to dalyko, ką „ChatGPT“ sakė, kad ten yra“, – sakė J. Šlopšnys, pastebėdamas, kad DI įrankiais sugeneruotą informaciją būtina tikrinti originaliuose šaltiniuose.
„ChatGPT“ ir kiti dirbtinio intelekto įrankiai dažniausiai turi prisirašę mažomis raidėmis, kad patikrinkite informaciją, nes jie dažniausiai surenka informaciją iš viso interneto – dažnai ima ir iš atsiliepimų, kurie galbūt ne visada yra tikslūs. Ir tokiu būdu klientas gali turėti truputėlį suklaidintą įsivaizdavimą“, – dėstė jis.
Kalbėdami apie DI įrankius turizmo sektoriuje, pašnekovai vieningai sutarė – kelionių agentūros vis dar turi savų pranašumų, tad artimiausiu metu joms užverti durų tikrai nereikės.
„ITAKA“ atstovo teigimu, vienas esminių prioritetų – tai žmogiškasis faktorius. Taip pat, anot jo, kelionių organizatoriai ir agentūros rūpinasi klientu nuo pirmojo iki paskutinio žingsnio. Juk, pasak J. Šlopšnio, jeigu dėl nenumatytų aplinkybių yra atšaukiami skrydžiai, jeigu ištinka ekstremali situacija, DI įrankiai nepadės taip, kaip kelionių konsultantas.
„Kitas esminis skirtumas yra atsakomybės prisiėmimas – kas yra atsakingas už visus kelionės aspektus. Jeigu žmogus planuojasi pats su dirbtinio intelekto pagalba, tai jis turbūt pats užsisakys skrydžius, viešbučius, pervežimus ir panašiai. Ir jeigu kažkurioje grandyje kažkas neįvyksta pagal planą (o pastaruoju metu, deja, bet tokių atvejų pasitaiko), tada jau pačiam žmogui tenka atsakomybė arba, tiksliau, jau ir nuostoliai, jeigu jis kažkur neatvyksta laiku arba keičiasi jo planas.
Tuo metu organizatorius – jis yra įsipareigojęs įgyvendinti kelionę pagal sutartį. Tai jeigu tai yra fiziškai neįmanoma atšaukus skrydį – siūlo alternatyvas. Ir tada jau visi papildomi kaštai tenka organizatoriui“, – kalbėjo J. Šlopšnys.