Pervesti paprasčiau nei perduoti grynais
„Parduotuvėse grynuosius pinigus jau prieš kurį laiką nustelbė mokėjimo kortelės. Šiuo metu stebime pokytį, kuomet perduodami pinigus tarpusavyje žmonės vis dažniau renkasi nebe grynuosius pinigus, bet elektroninius pervedimus. Ypatingai ši tendencija ryški jaunesnių gyventojų elgsenoje. Apie 60 proc. 18-35 m. amžiaus gyventojų, norėdami draugui ar šeimos nariui perduoti 20 eurų, rinktųsi elektroninį pervedimą – pasinaudotų interneto arba mobiliąja bankininkyste“, – apklausos rezultatus komentuoja „Swedbank“ Klientų aptarnavimo tarnybos vadovė Loreta Lapinskaitė.
Išmanieji vejasi kompiuterius
Lyginant mobiliąją ir interneto bankininkystę, dauguma gyventojų kasdienių finansų valdymui vis dar renkasi interneto bankininkystę. Remiantis apklausos rezultatais, situacijoje, kuomet artimam žmogui reikia pervesti 20 eurų, didesnė dalis tą padarytų kompiuteriu. Išmanųjį telefoną pinigų pervedimui dažniausiai pasitelktų jaunimas iki 25 m. – ketvirtadalis jų pinigus kitam žmogui nusiųstų vos gavę prašymą, nes rinktųsi naudotis išmaniajame telefone esančia finansinių paslaugų programėle.
„Matome, kad jaunimo amžiaus grupėje pervedimai išmaniuoju telefonu populiarėja itin sparčiai, ir manome, kad ši tendencija tik ryškės. Naujoji karta užaugo su išmaniaisiais telefonais ir yra įpratę viską daryti čia ir dabar naudodamiesi mobiliuoju įrenginiu“, – sako L. Lapinskaitė. Tuo metu prioritetą gryniesiems pinigams vis dar teikia gyventojai, kurių amžius nuo 56 metų ir daugiau. 86 proc. jų net ir nedidelę sumą draugams ar artimiesiems perduotų grynaisiais.
Nežino visų galimybių
Komentuodama apklausos rezultatus „Swedbank“ atstovė pastebi, kad dalis žmonių pinigų pervedimus vis dar įsivaizduoja taip, tarsi tai būtų sudėtingas ir laikui imlus procesas. 75 proc. visų apklaustųjų vis dar įsitikinę, kad norint pervesti pinigų yra būtina prisėsti prie kompiuterio. Net 85 proc. apklaustųjų teigė, kad kasdienėje situacijoje pervesti pinigų pavyks ne visada, nes tam būtina žinoti kito žmogaus sąskaitos numerį.
„Įdomu tai, kad galimybė pervesti pinigų nežinant žmogaus sąskaitos numerio nėra naujiena – tai jau galima padaryti keliais telefono mygtukų paspaudimais. Vadinasi, žmonėms tereikia pakeisti įsivaizdavimą apie elektroninių pervedimų galimybes ir pokytis turėtų įvykti pakankamai greitai“ – komentuoja L. Lapinskaitė.
Per dieną išmaniąja programėle – beveik 1,5 mln. eurų
„Swedbank“ klientai jau kelerius metus naudojasi banko programėlės funkcija, leidžiančia išsiųsti draugui SMS žinute, „Facebook“ pranešimu ar el. paštu prašymą pervesti konkrečią sumą pinigų. Tokį prašymą gavusiam draugui tereikia paspausti nuorodą ir patvirtinti pervedimą. Sąskaitos numerio ir kitų gavėjo duomenų suvedinėti nereikia.
Naudodamiesi „Swedbank“ programėle per mėnesį gyventojai atlieka pervedimų, kurių bendra suma sudaro daugiau nei 42 mln. eurų. Tokių pervedimų skaičius per metus yra šoktelėjęs net 110 procentų. „Swedbank“ atstovės L. Lapinskaitės teigimu, tokiam augimui įtakos turėjo ir nauja išmani klientų identifikavimo priemonė „Smart-ID“, kurią ypač pamėgo mobiliosios bankininkystės naudotojai.
Po 5 metų piniginių nebereikės?
Pasak „Swedbank“ Klientų aptarnavimo tarnybos vadovės, nepaisant sentimentų gryniesiems pinigams, šalies gyventojai pripažįsta augantį mobiliosios bankininkystės populiarumą ir pritaria, kad po kelerių metų išmaniajame telefone esančios programėlės leis visiškai atsisakyti tradicinių piniginių. 28 proc. apklaustųjų mano, kad šis pokytis įvyks per artimiausius 2 metus, o 32 proc. galvoja, kad tam prireiks iki penkerių metų.
