Vokietija gali tapti pirmąja Europos šalimi, įsigysiančia JAV gamybos raketų sistemą „Typhon“, kuri leistų dislokuoti sparnuotąsias raketas „Tomahawk“ bei priešlėktuvines raketas „SM-6“, kurios gali veikti ir kaip priešlaivinės raketos.
Toks žingsnis gerokai sustiprintų NATO smogiamosios galios pajėgumus Europoje – ir tai sukėlė aršią rusų gynybos žiniasklaidos reakciją.
Kaip teigiama neseniai Rusijos propagandinės naujienų žiniasklaidos priemonės „Izvestija“ paskelbtame straipsnyje, didžiausią susirūpinimą Maskvoje kelia ne sistemos „Typhon“ specifikacijos ar kaina (kurie lieka nežinomi), bet galimas strateginis pokytis.
Visų pirma, rusų propagandinė žiniasklaida spekuliuoja, kad JAV gali taikyti neigimo strategiją: Vašingtonas galėtų parduoti „Typhon“ sistemas Europos sąjungininkėms – pavyzdžiui, Vokietijai – tačiau ir toliau oficialiai deklaruoti dėmesį Indijos ir Ramiojo vandenyno regionui.
Tuo pat metu JAV kariuomenės raketiniai daliniai galėtų būti rotuojami per Europą mokymų tikslais – faktiškai dislokuojant vidutinio nuotolio ginklus netoli Rusijos, to viešai nepripažįstant.
Atrodo, kad rusų analitikus labiau neramina ne pati ginkluotė, o galimybė, jog amerikiečių raketų pajėgų personalas „tik atvyks pratyboms“, o jų sistemos liks dislokuotos regione. Toks scenarijus kelia baimę dėl užslėptos išankstinės dislokavimo strategijos.
Kitas klausimas, apie kurį rašoma rusų žiniasklaidoje, yra Vokietijos sprendimas rinktis sistemą „Typhon“ vietoje prisijungimo prie Prancūzijos inicijuotos (angl. Land Cruise Missile) programos – Europos lyderiaujamos iniciatyvos kurti panašius smogiamuosius pajėgumus.
Rusų komentatoriai tai traktuoja kaip smūgį Europos gynybos integracijai, nors labiau tikėtina, kad Berlyna kuo greičiau įsigyti tolimojo nuotolio smogiamuosius pajėgumus – net jei dėl to tenka apeiti lėtesnes daugiašales programas.
„Typhon“ – tai sausumos raketų paleidimo sistema, sukurta pagal JAV kariuomenės Vidutinio nuotolio pajėgumų programą. Ji gali šaudyti ir sparnuotąsias raketas „Tomahawk“ (jų veikimo nuotolis iki 2500 km), ir raketas perėmėjas „SM-6“ (jos veiksmingos prieš balistines ir nebalistines grėsmes iki 370 km atstumu).
Iš pradžių sistema buvo skirta dislokuoti Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, tačiau „Typhon“ suteikia galimybę greitai ir lanksčiai reaguoti į karo grėsmes. Tuo tarpu Prancūzijos LCM programa yra tik ankstyvoje kūrimo stadijoje, nenurodyta aiški dislokavimo data ir kol kas neatskleidžiama informacija apie jos veikimo nuotolį.
JAV gynybos pramonei „Typhon“ sutartis su Vokietija reikštų pelningą sandorį. Nors sistema yra didelė ir iš pradžių buvo sukurta Ramiojo vandenyno regiono reikmėms, Europa jau turi infrastruktūrą, leidžiančią priimti ir aptarnauti tokias sistemas.
Galiausiai Rusiją neramina ne tik naujos raketos, bet ir neprognozuojama strateginė padėtis. Ilgo nuotolio JAV ginklų dislokavimas Europoje, net jei jie veikia po sąjungininkų vėliava, peržengia senas „raudonas linijas“ ir sukuria lankstesnę bei daugiasluoksnę atgrasymo sistemą, kurią Maskvai sunkiau susekti ir dar sunkiau neutralizuoti, rašo „Defense Express“.