Archeologų komanda iš „Oxford Cotswold Archaeology“ rado mažiausiai 11 pilkapių, rašoma jų pranešime. Mokslininkai kapines atrado prieš pradedant statyti atominę elektrinę netoli Sizewello gyvenvietės, esančios rytinėje Anglijos dalyje, Safolko grafystėje.
Šioje vietoje dirvožemis yra rūgštus, todėl kaulai greitai suyra – tačiau dviejuose kapuose buvo rasti skeletų kontūrai. Viename kape buvo arklio kontūrai, o kitame – dviejų žmonių kontūrai. Šios liekanos vadinami smėlio kapais – nes atrodo, tarsi jie būtų suformuoti iš smėlio.
Kapavietėse – net ir arklio kape – buvo rasta įkapių.
Susiję straipsniai
„Arklys buvo palaidotas su ant galvos ir pečių likusiais jo pakinktų elementais, kuriuos sudarė vario lydinio papuošalai ir, tikėtina, geležinis žąslas burnoje“, – teigia „Oxford Cotswold Archaeology“ atstovė spaudai Maria Bellissimo. Du žmonės „buvo palaidoti su kalaviju, ietimi, dviem skydais, geležimi kaustytu kibiru, taip pat vario ir sidabro indais“.
Nors „smėlio kapai“ suteikia svarbių užuominų, jie neatskleidžia tiek informacijos, kiek išlikęs skeletas.
„Iš smėlio siluetų negalime taip tiksliai nustatyti jų amžiaus, kaip ekspertai galėtų iš skeleto, – aiškina M. Bellissimo, – bet atrodo, kad jie abu buvo suaugę žmonės“. Abiejų žmonių lytis nežinoma, bet radiniai rodo, kad jie buvo palaidoti tuo pačiu metu, todėl labai tikėtina, kad jie mirė tuo pačiu metu, sako archeologė.
Jų mirties priežastis taip pat yra paslaptis. „Galime daryti prielaidą, kad arklys buvo paaukotas, kad būtų palaidotas kartu su savo šeimininkais, kuriais, kaip manome, yra du asmenys, palaidoti gretimuose kapuose“, – teigia M. Bellissimo.
Atrodo, kad jie gyveno VI arba VII amžiuje, kai Anglija buvo padalyta į keletą karalysčių. Nėra aišku, kas buvo šie žmonės, bet kapuose rasti ginklai, arklys, variniai ir sidabriniai daiktai, taip pat tai, kad jie buvo palaidoti pilkapyje, leidžia manyti, kad tai buvo elito atstovai, sako archeologė.
Archeologijos profesorius iš Česterio universiteto Jungtinėje Karalystėje Howardas Williamsas, kuris nedalyvavo kasinėjimuose, sako, kad kapai yra ant kalvos, kuri yra gerai matoma vietos kraštovaizdyje tiems, kurie keliauja gilyn į sausumą, po išsilaipinimo jūroje. Anot jo, tuo metu Anglijos rytinėje pakrantėje buvo jūrinių bendruomenių, susijusių prekyba ir giminystės ryšiais, o taip pat ryšių su Britanijos salos giluma, pietryčių Britanija“.
Naujasis atradimas žada papildyti žinias apie šių žmonių, kurie buvo dalis besiformuojančios Rytų Anglijos karalystės per kelis šimtmečius po Romos provincijos Britanijos žlugimo, papročius ir tikėjimus, teigia H. Williamsas.
Archeologai kasinėjimų metu padarė ir kitų atradimų. Vienas iš jų – daugiau nei 300 sidabrinių monetų lobis, datuojamas XI amžiumi.
Rastas suvyniotas į šviną ir audeklą, manoma, kad šis lobis buvo taupyklė, kurią vietinis gyventojas paslėpė kaip atsargumo priemonę XI amžiuje, kai vyko dideli socialiniai ir politiniai neramumai, rašo mokslininkai.
Be to, ekspertai identifikavo keramikos krosnį, datuojamą Romos laikotarpiu (43–410 m.), ąžuolines kopėčias, datuojamas geležies amžiumi (800 m. pr. m. e. – 50 m.), bronzos amžiaus (2300–800 m. pr. m. e.) gyvenviečių liekanas, taip pat daugybę viduramžių laikotarpio krosnių (600–1500 m.). Radinių tyrimai tebevyksta, rašo „Live Science“.