Grybautojo kišenėje: kaip telefonas gali padėti nepasiklysti, atpažinti grybus ir išsikviesti pagalbą?

Pasak „Telia“ įrangos vadovo Jono Puodžiaus, telefonas miške gali praversti ne tik skambinant ar fotografuojant.

„Grybaudami dažnai norime kuo giliau įeiti į mišką, o tai reiškia, kad telefono navigacija gali tapti ne mažiau svarbi nei pats krepšys. Išmanusis leidžia ne tik rasti kelią iki miško, bet ir pasižymėti, kur palikome automobilį, kur jau buvome ar kur radome įdomesnę grybų vietą. Svarbiausia iš anksto pasiruošti – parsisiųsti žemėlapius naudojimui be interneto ir įsitikinti, kad telefonas pakankamai įkrautas“, – sako J. Puodžius.

Norint lengviau orientuotis miške, galima naudoti telefono vietos nustatymo funkciją ir navigacijos programėles. Jos leidžia ne tik matyti savo buvimo vietą, bet ir išsaugoti svarbius taškus ar sekti nueitą maršrutą.

· pažymėti automobilio stovėjimo vietą;

· išsaugoti vietą, į kurią norima grįžti;

· sekti nueitą maršrutą;

· pasižymėti savo buvimo vietą žemėlapyje.

Svarbu atskirti GPS ir mobilųjį internetą. GPS vietą telefone nustato naudodamas palydovų signalus, todėl tam nebūtinas interneto ryšys. Tačiau navigacijos programėlėms gali reikėti interneto, jei žemėlapiai nėra išsaugoti telefone.

Todėl prieš vykstant į mišką verta atsisiųsti pasirinktos vietovės žemėlapį naudojimui neprisijungus. Taip navigacija bus prieinama ir ten, kur mobiliojo ryšio signalas silpnesnis arba jo nėra.

Nors navigacijai interneto ryšys ne visada reikalingas, mobilusis ryšys miške praverčia kitoms užduotims. Jis leidžia susisiekti su artimaisiais, pasidalyti savo buvimo vieta, naudotis internetinėmis paslaugomis ir prireikus išsikviesti pagalbą.

2026 m. Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, „Telia“ 5G tinklas dengia iki 95 proc. Lietuvos teritorijos. Tai svarbu ir leidžiantis į atokesnes vietas, kur mobilusis internetas reikalingas norint pasinaudoti žemėlapių programėlėmis, išsiųsti nuotrauką ar pasidalyti savo buvimo vieta.

Svarbus ne tik ryšio pasiekiamumas, bet ir jo sparta. Greitesnis mobilusis internetas reiškia, kad duomenys tarp telefono ir tinklo perduodami sparčiau, todėl programėlės ir internetinės paslaugos gali veikti sklandžiau net ir būnant vidury girios. 2025 m. RRT platformos „Matuok.lt“ duomenimis, vidutinė „Telia“ mobiliojo interneto duomenų gavimo sparta siekė 285,7 Mb/s ir buvo didžiausia tarp Lietuvos operatorių.

Telefonas gali būti naudojamas kaip skaitmeninis grybavimo vietų žemėlapis. Radus vietą, kurioje gausu grybų, ją galima išsaugoti žemėlapių programėlėje ir prie jos pridėti papildomos informacijos.

Pavyzdžiui, galima:

· išsaugoti GPS tašką;

· nufotografuoti aplinką;

· užrašyti, kokių grybų vietoje rasta;

· pridėti pastabą apie datą ar oro sąlygas;

· pažymėti vietą, į kurią norima sugrįžti.

„Grybautojo telefone verta turėti ne tik navigaciją, bet ir tam tikrą savo miško dienoraštį. Radus gerą vietą galima pasižymėti jos koordinates, nufotografuoti aplinką ir užsirašyti, kokių grybų ten rasta. Kitą sezoną tai gali tapti gerokai vertingesniu informacijos šaltiniu nei bandymas prisiminti, prie kurio medžio pernai buvo pilnas krepšys baravykų“, – sako ekspertas.

Taip, telefono kamera ir dirbtinio intelekto (DI) pagrindu veikiančios programėlės gali padėti nustatyti tikėtiną grybo rūšį pagal nuotrauką. Tam naudojamos tokios programėlės kaip „Picture Mushroom“, „iNaturalist“, „ShroomID“ ar „Google Lens“.

Tokie įrankiai gali būti naudingi kaip papildomas informacijos šaltinis, tačiau jų pateiktais rezultatais aklai pasikliauti nereikėtų. Ypač svarbu prisiminti, kad nuotraukoje panašiai atrodantys grybai gali būti skirtingi, o kai kurios rūšys turi nuodingų antrininkų.

„Telefono kamera ir DI gali padėti greitai susiaurinti paiešką iki kelių tikėtinų grybų rūšių, tačiau jie nemato viso konteksto taip, kaip jį vertina patyręs grybautojas ar mikologas. Jei nuotraukoje trūksta svarbių detalių arba apšvietimas nėra tinkamas, sistema gali suklysti. Todėl šias technologijas verta naudoti kaip pagalbinę priemonę, bet ne kaip galutinį teisėją sprendžiant, ar grybas yra valgomas“, – sako J. Puodžius.

Kad telefonas miške būtų naudingas, prieš išvykstant verta:

· atsisiųsti vietovės žemėlapį naudojimui neprisijungus;

· pažymėti automobilio stovėjimo vietą;

· pilnai įkrauti telefoną;

· pasiimti išorinę bateriją;

· įjungti vietos nustatymo funkciją;

· patikrinti telefono SOS ir pagalbos funkcijas;

· išsisaugoti svarbius kontaktus;

· artimiesiems pranešti, kur planuojama grybauti.

Tokie paprasti veiksmai neužtikrina, kad miške niekada nekils problemų, tačiau gali padėti geriau pasiruošti situacijoms, kai prireikia navigacijos, ryšio ar pagalbos.

Dažniausiai užduodami klausimai

Taip. GPS vietai nustatyti naudoja palydovų signalus, todėl mobilusis internetas nėra būtinas. Tačiau navigacijai gali reikėti iš anksto atsisiųstų žemėlapių.

Prieš einant į mišką verta atsisiųsti vietovės žemėlapį, pažymėti automobilio stovėjimo vietą ir įjungti vietos nustatymą. Taip pat pravartu artimiesiems pasakyti, kur planuojama grybauti.

Telefono kamera ir DI pagrįstos programėlės gali pateikti tikėtiną grybo rūšį pagal nuotrauką, tačiau tokio rezultato nereikėtų laikyti galutiniu patvirtinimu, ypač sprendžiant, ar grybas valgomas.

Mobilusis ryšys leidžia susisiekti su artimaisiais, pasidalyti buvimo vieta, naudotis internetinėmis paslaugomis ir prireikus išsikviesti pagalbą.